Žemės ūkio ministerijoje apsilankė Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos  atstovai. Susitikimo metu daugiausia buvo kalbama apie Lietuvos grūdų pramonės sektorių.

Asociacijos atstovai daug dėmesio skyrė Lietuvos konkurencingumo pasaulinėse rinkose pristatymui, buvo nuodugniai pristatyti sektoriaus pajėgumai, jo kuriama vertė visai žaliavos tiekimo ir gamybos grandinei, indėlis Lietuvos bendram vidaus produktui. Asociacijos prezidentas Karolis Šimas teigė, jog šiemet dėl Lietuvoje užsitęsusios sausros, ketinama prikulti mažiau nei rekordiniais metais. Taip pat skaičiuojama, kad dar po 5 metų, Lietuvoje dėl gerėjančios technikos turėtų būti vidutiniškai kasmet prikulama po 8 mln. tonų grūdų. Lietuva eksportuoja apie du trečdalius užaugintų grūdų ir apie trečdalį perdirba. Pagrindiniai grūdų kiekiai suvartojami krakmolo, gliukozės, pašarų, salyklo, miltų, kruopų, augalinių baltymų ir kitų produktų gamybai. Tiek grūdų, tiek grūdų produktų eksporto geografija - labai plati, eksportuojama daugiau kaip į 70 šalių, tarp jų – ir JAV „Grūdai ir grūdų produktai yra Lietuvos žemės ūkio eksporto prekė numeris vienas ir tokia turi išlikti, nepaisant to, kad pasigirsta įvairių nuogąstavimų, jeigu kažkas sugebėjo išsikovoti lyderio pozicijas, mes turime juos palaikyti ir Lietuva eis to keliu“, - susitikime kalbėjo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu aktyviai ieškoma eksporto rinkų.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė užsiminė ir apie tai, kad svarbu kurti ir populiarinti vieningą lietuviškų žemės ūkio produktų ženklą.  „Visos šalys turi įsivardinę savo produktus kaip prioritetus. Pas mus yra įvairių ženklų, bet nėra vieningo ir nėra vieningos valstybės politikos dėl lietuviško produkto vartojimo skatinimo“, – kalbėjo D. Ruščiauskienė.

Taip pat buvo iškeltas BŽŪP klausimas. Asociacijos atstovai pasisakė už  stiprų 1-ąjį  ramstį – pagrindinį Bendrosios žemės ūkio politikos elementą, kas padėtų pasiekti ūkininkų pajamų stabilumą, ir taip užtikrintų žaliavų tiekimą pramonei. Buvo išsakyta, kad ministerijos dėmesys vykdant BŽŪP turi būti nukreiptas į ekonomikos tvarumą, tvariai žemės ūkio produktų gamybai, susijusiai su maistu, visų pirma maisto sauga, maisto kokybe, įskaitant sveikatą, mitybą, gyvūnų gerovę ir maisto atliekas, žiedinę ekonomiką, ir į aplinkosaugą, žalinimo programų pasikeitimus, Valstybės poreikį palaikyti gamintojų investicijas į mokslinius tyrimus ir inovatyvių technologijų plėtrą.