Sveikatai palankesni (su mažiau cukraus, druskos ir pan.) produktai, pagaminti laikantis tvarios gamybos principų, o jų kaina jau nėra pagrindinis pasirinkimo kriterijus – atrodo, ryškėja tokios naujausios maisto produktų vartojimo tendencijos. Apie jas kalbėta asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje nuotolinėje diskusijoje „Inovatyvios idėjos maisto pramonėje – ko nori vartotojas“.
Šios diskusijos temą pasufleravo Europos maisto produktų gamintojus vienijanti asociacija „FoodDrinkEurope“, paskelbusi iniciatyvą #FoodFuture (#MaistoAteitis), kviečiančią dialogui apie mūsų maisto ateitį.
„Mes, Lietuvos maisto pramonė, plečiame savo veiklos horizontus, veikiame visos Europos, labai dažnai – viso pasaulio mastu, tad ir mums svarbu kalbėti apie ateities maistą. Diskutuojant šia tema į pirmą vietą atsistoja vartotojas – ko jis nori, ką jis galvoja, kokiais kriterijais besivadovaudamas renkasi maisto produktus. Po to kyla kitas klausimas – kur šioje vietoje yra maisto pramonė: einame pirma jo, iš paskos ar šalia,“ – komentavo temos pasirinkimo motyvus renginio moderatorė Rasa Bagdonienė, verslo konsultantė, UAB „Market SMART“ partnerė.
Kaina nebėra svarbiausias maisto produktų pasirinkimo kriterijus
Tokią tendenciją atskleidė dr. Romos Bartkevičiūtės, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjos pristatyti Lietuvos suaugusių ir pagyvenusių gyventojų faktinės mitybos, mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių tyrimo rezultatai. Nuo 1997-ųjų pradėtas, 2019/2020 metais jau penktą kartą atliktas tyrimas atskleidžia suaugusių lietuvių mitybos įpročius. Kas labiausiai krenta į akis – didžioji dalis respondentų nurodė, kad perkant maisto produktus kaina jiems nėra svarbiausia. Jei 1997 metais kainą kaip pagrindinį pasirinkimo kriterijų nurodė 67 proc. respondentų, tai 2019/2020 metais tokių buvo tik 14 proc. Užtat labai šoktelėjo naudos sveikatai kriterijus – nuo 8 proc. 1997 metais iki 27 proc. 2019/2020-aisiais. Svarbesniu pasidarė ir skonis, taip atsakiusių respondentų skaičius augo atitinkamai nuo 16 iki 39 proc. Moterys, spręsdamos, ką valgyti, labiau galvoja apie naudą sveikatai, vyrams svarbiau maisto produktų skonis.
„Minėtos vartotojų maisto produktų pasirinkimo tendencijos džiugina. Visgi, kaip atskleidė kiti klausimai, gyventojų žinios apie sveiką mitybą dar yra nepakankamos. Ir dalies Lietuvos gyventojų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų“, – pripažino tyrimą komentavusi dr. R. Bartkevičiūtė.
Pradėtą temą dar labiau užtvirtino Gabijos Kubiliūtės, „Euromonitor International“ rinkos analitikės aptartos vartotojų sveikatingumo tendencijos pakuoto maisto rinkoje, lyginant lietuvių ir kitų europiečių mitybos įpročius. Kelios jos pranešimo įžvalgos: sveiku vartotojai vadina maistą, kuriame mažiau cukraus, kalorijų, angliavandenių, daugiau baltymų; pagrindinė priežastis, skatinanti atsisakyti cukraus, rinktis mažiau jo turinčius produktus – siekis mažinti ar reguliuoti svorį. Lietuvos vartotojai vis drąsiau renkasi augalinius pieno, mėsos pakaitalus, pavyzdžiui, mėsos pakaitalų vartojimas Lietuvoje, pagal išlaidas vienam žmogui, artimesnis Vakarų Europos šalims.
„Vartotojai, atrodo, ieško tradiciškesnių dietų: daugelis orientuojasi į subalansuotą mitybą, o ne į tą, kurioje gausu apribojimų. Jie ieško įvairių variantų, dažnai norėdami į savo mitybą įtraukti žalią maistą, veganiškų produktų, nesilaikydami griežtų mitybos apribojimų“, – komentavo naujas mitybos tendencijas G. Kubiliūtė.
Teigiami lietuvių mitybos poslinkiai, be abejo, džiugina. Juo labiau, kai jos ir sveikatos ryšys – labai tamprus. Tas buvo akivaizdu dietologės Evelinos Cikanavičiūtės pranešime. Pagrindinėms lietuvių mirties priežastims – širdies ir kraujagyslių ligoms bei navikams – daug įtakos turi ir mityba.
Tad dietologė skatino dažniau prisiminti augalinės kilmės skaidulomis gausų maistą, ypač šviežias daržoves (tik vos daugiau nei pusė lietuvių jų valgo kasdien); mažiau rinktis perteklinio pramoninio maisto, ypač atkreipti dėmesį į jame esantį pridėtinį cukrų, druską, riebalus ir transriebalus.
„Mažos nuodėmės“ kartais leidžiamos
Saikingai palepinti save šokoladu, sausainiais ar kitais saldumynais yra svarbu, nes teigiamos nuotaikos padeda pagerinti bendrą emocinę būklę, ko dažnam vartotojui taip reikėjo per pandemiją. Tą savo pranešime akcentavo Virgaudas Gedrimas, UAB „Mondelez Baltic“ komercijos direktorius Baltijos šalims. Pandemijos išvarginti, nuo pramogų, kelionių, susitikimų su draugais atriboti žmonės ne tik patys mėgavosi maistu, džiaugėsi jį gamindami namuose, įtraukdami į šį užsiėmimą ir vaikus, bet ir daug dažniau siuntė valgomas dovanas (šokoladą, sausainius, sūrius) savo artimiesiems, draugams. Populiarėjo ekologiški, natūralūs, vietos gamintojų produktai.
Mažiau cukraus, daugiau baltymų iš vabzdžių
Šias naujas vartotojų pasirinkimo tendencijas jau užčiuopė ir maisto produktus gaminančios įmonės. Net siūlydamos, atrodytų, su sveikatai palankesne mityba mažai ką bendro turinčius gaminius, pavyzdžiui, ledus. Pasak Algirdo Gauronskio, UAB „Vikeda“ generalinio direktoriaus, kurdama naujus produktus jo įmonė taip pat teiravosi pirkėjų, ar jie domisi ledų sudėtimi, jų receptūra, kokie priedai skatintų nuo šio skanumyno susilaikyti. Paaiškėjo, kad net smaližiauti nusiteikę pirkėjai skaito gaminio sudėtį, ir mieliau rinktųsi ledus, kuriuose būtų daugiau natūralaus šviežio pieno, mažiau cukraus. Vartotojo noras – gamintojui įstatymas. Rinkoje jau pasirodė ledai, kuriuose cukraus mažiau net 30 proc., o ir pati ledų porcija mažesnė.
Vartotojai nori ne tik mažiau cukraus, palmių riebalų ir pan. Renkantis maisto produktus svarbu ne tik iš ko jie pagaminti, bet ir kaip pagaminti, ar įmonė laikosi tvaresnės gamybos principų. Net 46 proc. Baltijos šalių vartotojų teigia, kad jie teikia pirmenybę produktui, kuris būtų naudingas jų sveikatai, 41 proc. – kad jis būtų „sveikas“ aplinkai. Tokiomis įžvalgomis ir tyrimų rezultatais pasidalijo Vilma Kapočienė, UAB „Nestlé Baltics“ saldumynų ir kulinarijos verslo vystymo vadovė Baltijos šalims savo pranešime „Vartotojų pasirinkimas: augalinis maistas – mada ar/ir būtinybė?“
Atsakymas „taip“ tinka abiem atvejais. Faktas, kad apie 30 proc. Baltijos šalių gyventojų teigia netoleruojantys laktozės, kalba apie būtinybę. Turbūt ir kaip madą, ir kaip būtinybę galima vertinti žmonių siekį būti fleksitarais (tai mėsos vartojimą sumažinę, bet visiškais jos neatsisakę asmenys) ar vegetarais, veganais, bet vartotojų dėmesys sveikatai, atjauta gyvūnams, rūpestis aplinka, be jokios abejonės, skatins didinti augalinio maisto gamybos apimtis. Įmonės tai jau ir daro.
Visi renginyje pristatyti pranešimai tarsi parengė erdvę paskutinio pasisakiusiojo – Kęstučio Lipnicko, UAB „Divaks” direktoriaus – pranešimui. Jo vadovaujama įmonė kuria unikalius baltymų sprendimus maisto pramonei. Baltymai gaunami iš vabzdžių, konkrečiai – iš milčiaus lervų. Maistinėmis savybėmis jie nenusileidžia pieno baltymams, o vertinant gamybos proceso tvarumą yra daug pranašesni. Šiuo metu vartotojai vabzdžių produktus vertina ne itin palankiai, tačiau šiuos baltymus integruojant į maisto produktus miltelių, aliejaus ar kitomis formomis, jie daug labiau priimtini. 30 proc. europiečių apklausoje teigė pasiruošę vartoti produktus, kurių sudėtyje būtų vabzdžių ingredientų.
Taigi, vartotojų siekis rinktis sveikatai naudingesnius produktus jau gali būti visiškai patenkintas. Ir rinktis tikrai yra iš ko visiems – ir savo sveikata, ir aplinka, ir tik gaminio kaina besirūpinantiems žmonėms.