Lyginant su daugeliu kitų pasaulio šalių, Lietuvos grūdų sektorius pasižymi ypatingomis sąlygomis dėl puikiai išvystytos infrastruktūros, nedidelių krovinių gabenimo atstumų, geografinės padėties ir daugelio kitų aplinkybių. Tačiau kad stiprintų savo pozicijas pasaulio rinkose, ūkininkai turėtų labiau rūpintis kooperacija, ilgalaikiu veiklos planavimu, investuoti į užauginamų grūdų kokybę. Tokios įžvalgos skambėjo Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Agroverslo forumas 2024”, kurią organizavo mūsų Asociacijos narė – bendrovė „Scandagra“ ir „Verslo žinios”.

Aptarti aktualūs žemės ūkio klausimai ir laukiantys iššūkiai

Konferenciją atidarė Janušas Vocjechovskis (Janusz Wojciechowski) – Lietuvoje viešintis Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį. Komisaras pristatė Europos Sąjungos žemės ūkio politikos atities viziją ir jos keturis prioritetus: maisto gaminimo veiklas saugumą, žemės ūkio stabilumą, tvarumą ir solidarumą.

„Agroverslo forume“ apžvelgti ne tik žemės ūkio politinės ir ekonominės aplinkos pokyčiai ir tendencijos, klimato kaitos keliami iššūkiai, bet kalbėta ir apie inovacijas bei technologijų pažangą, dirbtinio intelekto perspektyvas žemės ūkyje ir jo versle, aptarti finansiniai instrumentai, leidžiantys efektyviai investuoti ir auginti veiklos apimtis. Vienas pagrindinių viso renginio leitmotyvų – kaip užauginti gausų ir kokybišką derlių.

Konferencijoje pranešimus pristatė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius,  „Agribenchmark” vadovas Yelto Zimmer, buvęs „DLG Group” generalinis direktorius Kristian Hundebøll , Vilniaus universiteto lektorius, klimatologas Justinas Kilpys ir kiti. Iš viso konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 20 pranešėjų ir diskusijų dalyvių.

LGPPA įmonių atstovai ragina investuoti į kokybę

Viena iš svarbių renginio temų – klimato ir konfliktų įtaką grūdų kainai. Diskusijoje šia tema dalyvavo LGPPA įmonių atstovai: „Scandagra“ grūdų verslo vadovas  Karolis Tarasevičius; LGPPA prezidentas Karolis Šimas; „Copenhagen Merchants” prekių brokeris Gintaras Pauža; „Agrorodeo” direktorius Robertas Lapinskas.

„Kai kalbame apie Žaliojo kurso iššūkius, apie atstumą nuo lauko iki šakutės, Lietuvoje mes turime didelį pranašumą – puikiai išvystytą kelių ir geležinkelių infrastruktūrą, elevatorių tinklą. Mūsų logistikos grandinės pakankamai trumpos, nuvežti grūdus iki uosto atstumas tesiekia 100-150 km, todėl mums nebus sudėtinga paskaičiuoti CO2 pėdsaką ir jis tikrai bus mažas“, – pradėjo diskusiją LGPPA prezidentas K. Šimas.

Tačiau, pasak jo, pozicijoms tarptautinėse rinkose stiprinti ir veiklos rodikliams gerinti ūkininkams svarbūs ilgalaikio planavimo įgūdžiai. Jis atkreipė dėmesį, kad daugelis mūsų šalies ūkininkų puikiai rengia metų planus, tačiau trejų ar penkerių metų veiklos planavimas daugumai tebėra didelis iššūkis.

Diskusijos dalyviai taip pat patarė ūkininkams susirūpinti ir užauginamų grūdų kokybe.

„Aukštos kokybės grūdinės kultūros iki šiol buvo svarbiausia Lietuvos augintojų stiprybė ir konkurencinis pranašumas pasaulinėse rinkose, nes aukščiausios klasės grūdai kainuoja žymiai daugiau nei prastesnės kokybės produkcija, kurios užaugina visi. Vis dėlto, ne pirmus metus stebime, kad mūsų šalies ūkininkų užauginamų grūdų kokybė prastėja ir baltymų kiekis grūduose krenta. Kad liktume konkurencingi pasaulio rinkose, turime investuoti į kokybę, o tai pirmiausiai reiškia investicijas į trąšas“, – teigė K. Tarasevičius, bendrovės „Scandagra“ grūdų verslo vadovas, pateikdamas skaičius, kaip skiriasi skirtingos kokybės grūdų kainos.

Apie grūdų kokybę kalbėjo ir bendrovės „Agrorodeo” direktorius R. Lapinskas. Pasak jo, 65 proc. lietuviškų kviečių eksportuojame į Nigeriją, Pietų Afriką, nes kitas buvusias populiarias rinkas praradome dėl grūdų kokybės ar kainų – su prastesnės kokybės Rumunijoje, Rusijoje ar Ukrainoje užaugintais grūdais mums sunku konkuruoti dėl kainos, nes kaštai šiose šalyse mažesni nei pas mus.

„Esminis klausimas – su kuo mes norime konkuruoti? Iki šiol mūsų derliaus kokybė buvo aukšta ir rasdavome pirkėją, kuriam reikėjo tokių grūdų. Šiemet ji dar suprastėjo, bet mums pasisekė, kad Vokietijoje, Prancūzijoje derlius buvo labai prastas, priešingu atveju būtume daug sunkiau suradę pirkėjų Afrikos šalyse“, – atkreipė dėmesį „Copenhagen Merchants” prekių brokeris G. Pauža.

Pasak diskusijos dalyvių, kviečiai rinkose vertinami pagal septynis pagrindinius parametrus, ir vieniems pirkėjams aktualesni vieni, kitiems – kiti. LGPPA asociacijos kasmet atliekami iš atskirų veislių grūdų iškeptos duonos tyrimai parodo, kad Lietuvoje auginamos veislės užtikrina gerą gaminių kokybę.

Konferencijos dalyvių užduoti klausimai paskatino paliesti dar vieną aktualią temą – ar būtų naudinga parduoti grūdus pagal veisles. K. Šimo atsakymas buvo trumpas – tai yra siekiamybė.

Naudinga ir ūkininkams, ir agroverslui

„Sėkmingi žemės ūkio kooperatyvai sudaro sąlygas sklandžiai vystyti žemės ūkio verslą ir investuoti į kitas veiklos sritis, tokias kaip logistika ar energetika, kurti ir diegti inovacijas, kurios savarankiškai veikiantiems ūkiams ne visuomet būtų prieinamos. Stiprūs kooperatyvai yra naudingi ir patiems ūkiams, ir žemės ūkio verslo bendrovėms, ir valstybei. Todėl gebėjimas burtis, steigti ir valdyti žemės ūkio kooperatyvus yra vienas iš įgūdžių, kurį ūkininkams nepaprastai svarbu ugdyti“, – pažymėjo Marius Vasiliauskas, bendrovės „Scandagra“ vadovas.

Jis atkreipia dėmesį į Danijos žemės ūkio kooperatyvų patirtį, apie kurią konferencijoje pasakojo buvęs „DLG Group“, vienos didžiausių žemės ūkio produkcijos tiekimo bendrovių Europoje, vadovas K. Hundebøll.

„Agroverslo forume“ dalyvavę ekspertai teigė, kad tręšimu ūkininkai ilgainiui privalės vis labiau rūpintis ne tik dėl ekonominių sumetimų. Pasaulinio ne pelno siekiančio žemės ūkio ekspertų tinklo „Agri Benchmark“ vadovas J. Cimeris aptarė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas augalininkystėje. Specialistas pažymėjo, kad iš įvairių šalių ūkių gautais duomenimis, trąšų gamyba ir naudojimas yra vienas reikšmingiausių veiksnių, lemiančių emisijas žemės ūkyje. Siekiant veiksmingiau kovoti su klimato kaita, azoto trąšas svarbu naudoti itin kryptingai, tose vietose ir tuo metu, kai to labiausiai reikia.

Į konferenciją susirinko daugiau kaip 300 dalyvių.

Renginio organizatorių nuotraukoje (iš kairės): G. Pauža, R. Lapinskas, K. Tarasevičius, K.  Šimas