Karolis \u0160imas: \u201e\u017daliojo kurso\u201c \u012fgyvendinimas \u2013 kada ruo\u0161ime nam\u0173 darbus?<\/b><\/p>\n
Pra\u0117j\u0119 metai buvo itin sud\u0117tingi \u2013 pasaulis iki \u0161iol ken\u010dia nuo 2020 m. kilusios COVID-19 pandemijos, l\u0117musios didelius i\u0161\u0161\u016bkius visuomenei ir verslams. Ta\u010diau b\u016btent 2020 metai tapo itin s\u0117kmingais Lietuvos \u017eemdirbiams, u\u017eauginusiems rekordin\u012f gr\u016bd\u0173 derli\u0173 \u2013 daugiau nei 8 milijonus ton\u0173 gr\u016bd\u0173! Apie tokius Lietuvos \u016bkinink\u0173 pasiekimus, liudijan\u010dius itin auk\u0161t\u0105 augalininkyst\u0117s i\u0161sivystymo lyg\u012f, atskirame komentare pasisak\u0117 ir JAV \u017dem\u0117s \u016bkio ministerija. Nors neprognozuotas itin gausus derlius tapo i\u0161\u0161\u016bkiu ir gr\u016bd\u0173 supirk\u0117jams bei eksportuotojams, \u0161io verslo atstovai su kilusiais i\u0161\u0161\u016bkiais puikiai susitvark\u0117 \u2013 \u0161iandien Lietuvos \u016bkinink\u0173 gr\u016bdai keliauja ir \u012f \u012fprastas, ir \u012f naujai atrastas rinkas tokiose \u0161alyse kaip Al\u017eyras, Nigerija, Saudo Arabija, Sudanas, Piet\u0173 Afrikos Respublika ir kt.\u00a0<\/span><\/p>\n Deja \u2013 vietoj to, kad d\u017eiaugtis ir did\u017eiuotis s\u0117kmingai i\u0161vystyta \u016bkio \u0161aka, garsinan\u010dia Lietuv\u0105 visame pasaulyje, vis ry\u0161kiau pastebima tendencija kritikuoti \u017eemdirbius ir j\u0173 u\u017eaugintos \u017ealiavos eksportuotojus, be kita ko, teigiant, kad reik\u0117t\u0173 kurti kitus, neva didesn\u0117s prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s produktus, laikytis Europos S\u0105jungos \u017ealiojo kurso, ma\u017einti tr\u0105\u0161\u0173 sunaudojim\u0105 ir t.t. Lietuvos \u017eemdirbiai \u012fvardinami kaip did\u017eiausi ter\u0161\u0117jai, u\u017egauliai teigiant, kad tokie ter\u0161\u0117jai dar ir \u201emoka ma\u017eiausius mokes\u010dius\u201c, o gr\u016bd\u0173 augintojai ir eksportuotojai ver\u010diami vos ne teisintis d\u0117l s\u0117kmingai vykdomos eksporto veiklos.\u00a0<\/span><\/p>\n Lietuvos gr\u016bd\u0173 perdirb\u0117jai ir prekybininkai palaiko \u017ealio kurso id\u0117j\u0105\u00a0<\/b><\/p>\n Lietuvos gr\u016bd\u0173 perdirb\u0117j\u0173 ir prekybinink\u0173 asociacija pabr\u0117\u017eia, jog Lietuvos \u017eemdirbiai supranta Europos S\u0105jungos \u017ealiojo kurso svarb\u0105 ir jokiu b\u016bdu n\u0117ra nusiteik\u0119 prie\u0161 priemones, kuriomis b\u016bt\u0173 ma\u017einamas aplinkai kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173 naudojimas ir pan. Kartu asociacija mano, jog \u012fsipareigojimai \u012fgyvendinti konkre\u010dias \u017ealiojo kurso priemones turi b\u016bti prisiimami kruop\u0161\u010diai i\u0161analizavus j\u0173 poveik\u012f verslo aplinkai bei vertinant skirting\u0173 \u016bkio \u0161ak\u0173 galimybes \u017eenkliai prisid\u0117ti prie \u0161io kurso id\u0117j\u0173 \u012fgyvendinimo.\u00a0<\/span><\/p>\n Pastaruoju metu vald\u017eios institucijos svarsto Nacionalin\u0117s klimato kaitos valdymo politikos strategijos projekt\u0105, kuris tobulinimui yra perduotas Aplinkos ministerijai. Siekiama, kad strategijoje numatyti veiksmai atitikt\u0173 2019 m. Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s patvirtint\u0105 <\/span>Klimato srities veiksm\u0173 plan\u0105 2021\u20132030 m. Svarstant priemones, reikalingas plano \u012fgyvendinimui, yra vertinami Europos Komisijos pasteb\u0117jimai ir raginimai visoms Europos S\u0105jungos \u0161alims dar atsakingiau prisiimti \u012fsipareigojimus, reikalingus \u017ealiojo kurso \u012fgyvendinimui.\u00a0<\/span><\/p>\n Susir\u016bpinimas d\u0117l ma\u017e\u0117jan\u010dios ES produkcijos ir augan\u010di\u0173 kain\u0173<\/b><\/p>\n Atsi\u017evelgiant \u012f vykstan\u010dius procesus bei tendencijas Lietuvos gr\u016bd\u0173 perdirb\u0117j\u0173 ir prekybinink\u0173 asociacija rei\u0161kia susir\u016bpinim\u0105 d\u0117l pagr\u012fst\u0173 tyrim\u0173, informacijos bei diskusij\u0173 apie Europos \u017ealiojo kurso \u012fgyvendinim\u0105 stokos. Susidaro \u012fsp\u016bdis, jog daugelis \u017ealiojo kurso id\u0117j\u0173 t\u0117ra nei\u0161diskutuotos vizijos \u2013 skamba puikiai, ta\u010diau neai\u0161ku, koks bus pasiektas rezultatas ir koki\u0105 \u012ftak\u0105 tur\u0117s visos Europos, Lietuvos ekonomikoms, socialinei aplinkai ir pan. Apmaudu, kad \u0161io kurso komunikacija ir reklama vykdoma itin aktyviai, ta\u010diau \u201enam\u0173 darbai\u201c, pana\u0161u, n\u0117ra paruo\u0161ti.\u00a0<\/span><\/p>\n Nors informacijos apie \u017ealiojo kurso \u012ftak\u0105 gamtai yra daug, pasigendama duomen\u0173 apie \u0161io kurso \u012ftak\u0105 komercinei aplinkai. \u0160tai neseniai Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkio departamento (USDA) analitikai paskelb\u0117 \u017ealiojo kurso poveikio aplinkai studij\u0105, \u012fvertindami poveik\u012f tiek JAV, tiek kitoms pasaulio valstyb\u0117ms<\/span>. Specialist\u0173 teigimu, \u012fgyvendinus \u017eali\u0105j\u012f kurs\u0105 ma\u017e\u0117t\u0173 \u016bkinink\u0173 konkurencingumas tiek vidaus, tiek eksporto rinkose ir padid\u0117t\u0173 maisto kainos visame pasaulyje. Tai neabejotinai lemt\u0173 \u017emoni\u0173, negalin\u010di\u0173 apsir\u016bpinti maistu, skai\u010di\u0173. Europos S\u0105jungoje \u017eem\u0117s \u016bkio pagaminamos produkcijos suma\u017e\u0117t\u0173 12 proc., o \u017eem\u0117s \u016bkio produkt\u0173 kainos padid\u0117t\u0173 17 proc. Vadinasi, Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173 eksportas tapt\u0173 nekonkurencingas \u2013 ir u\u017eauginama \u017eem\u0117s \u016bkio produkcija, ir jau pagaminti produktai. Lietuvos gr\u016bd\u0173 perdirb\u0117j\u0173 ir prekybinink\u0173 asociacijos nuomone, min\u0117tas USDA poveikio aplinkai tyrimas yra itin reik\u0161mingas, kadangi jame pateikiama i\u0161sami informacija, iliustruojanti, kaip \u017ealiojo kurso \u012fgyvendinimas paveiks tiek Europos S\u0105jungos, tiek ir kitas pasaulio \u0161alis. Asociacijos \u012fsitikinimu, mokslinink\u0173 prognozuojamos aplinkyb\u0117s bei padariniai turi b\u016bti vertinami svarstant ir tobulinant Nacionalin\u0117s klimato kaitos valdymo politikos strategijos projekt\u0105 ir prisiimant atitinkamus \u012fsipareigojimus d\u0117l \u017ealiojo kurso.\u00a0<\/span><\/p>\n I\u0161kalbingi ir kiti tyrimai. Europos parlamento u\u017esakymu Pranc\u016bzijos Nacionalinis \u017eem\u0117s \u016bkio tyrim\u0173 institutas kartu su mokslo \u012fstaiga AgroParisTech atliko Europos \u017ealiojo susitarimo poveikio \u017eem\u0117s \u016bkiui vertinim\u0105. Pagrindin\u0117s i\u0161vados \u2013 bauginan\u010dios: prognozuojama, kad \u012fgyvendinant \u017eali\u0105j\u012f kurs\u0105 \u016bkinink\u0173 pajamos suma\u017e\u0117s 25 procentais. Be to, bus pereita prie pigesni\u0173, prastesn\u0117s kokyb\u0117s produkt\u0173 i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173. Tuo tarpu ekologini\u0173 \u016bki\u0173 ploto padidinimas iki 25 proc. suma\u017eint\u0173 augal\u0173 apsaugos produkt\u0173 ir tr\u0105\u0161\u0173 naudojim\u0105 atitinkamai tik 14 ir 12 proc.<\/span><\/p>\n Vertinant tokius tyrim\u0173 rezultatus si\u016blome pa\u017evelgti \u012f jau \u012fvykusius konkre\u010dius \u012fvykius, tur\u0117jusius \u012ftak\u0105 kain\u0173 augimui. Pvz., \u0161iemet Pranc\u016bzijoj sumenko kvie\u010di\u0173 derlius \u2013 j\u0173 buvo u\u017eauginta 7 milijonais ton\u0173 ma\u017eiau. Europos mastu 7 milijonai ton\u0173 rei\u0161k\u0117 ma\u017edaug 5 proc. suma\u017e\u0117jus\u012f derli\u0173, ta\u010diau kvie\u010di\u0173 kainos visoje Europoje pakilo apie 15-20 proc.! B\u016btina vertinti, jog \u012f tokius poky\u010dius, kurie lemia ir maisto rezervo suma\u017e\u0117jim\u0105, rinkose reaguojama itin jautriai, tod\u0117l neabejotina, kad \u017ealiojo kurso nulemti poky\u010diai visame pasaulyje maisto kainas padidins keliomis de\u0161imtimis procent\u0173, o kai kuriose \u0161alyse kainos did\u0117s kartais.<\/span><\/p>\n \u017daliasis kursas atvers keli\u0105 Rusijai ir kitiems, bet ne ES augintojams?<\/b><\/p>\n Taigi, retori\u0161kai klausiame \u2013 o kokios Europos, siekian\u010dios \u012fgyvendinti \u017eali\u0105j\u012f kurs\u0105, prognoz\u0117s ir studijos? Ar turime atsakymus \u012f klausimus, kokias pasekmes \u017ealiojo kurso \u012fgyvendinimas sukels ekonomikai, \u017eem\u0117s \u016bkiui ir \u017emoni\u0173 migracijai i\u0161 \u0161ali\u0173, kurios ir dabar nesugeba apsir\u016bpinti maistu? Ma\u017eai tik\u0117tina, kad Europai atsisakius intensyvesnio \u016bkininkavimo ir suma\u017einus \u017eemdirbyst\u0117s mastus, pasaulis globaliai pasikeis. Ta\u010diau \u016bkininkavimo apim\u010di\u0173 ma\u017einimas nei\u0161vengiamai lems itin \u017eenkl\u0173 maisto kain\u0173 kilim\u0105, kadangi maisto poreikis nesuma\u017e\u0117s. Kaip \u017einia, gera vieta tu\u0161\u010dia neb\u016bna. Tod\u0117l neabejotina, kad Europai atsisakant intensyvaus \u016bkininkavimo, ateityje kitos \u0161alys \u2013 Rusija, Ukraina, Brazilija, Argentina ir kt. didins \u016bkininkavimo apimtis. Deja, bet daugelio tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 gamtosaugos, tr\u0105\u0161\u0173 ir pesticid\u0173 naudojimo ir pan. reikalavimai n\u0117ra tokie grie\u017eti, kaip Europos S\u0105jungoje. \u017dem\u0117s \u016bkio i\u0161sivystymas ir atitinkamai \u2013 produktyvumas \u0161iose \u0161alyse taip pat ma\u017eesnis. Vadinasi, suintensyvinus \u017eem\u0117s \u016bkio produkcijos gamyb\u0105 \u0161iose \u0161alyse, bus naudojama daugiau tr\u0105\u0161\u0173 ir pesticid\u0173 ir galiausiai anglies dioksido (<\/span>CO<\/span>2<\/span>)<\/span> efektas bus dar didesnis. Gi galimyb\u0117s paveikti tre\u010di\u0105sias \u0161alis, t.y. nurodyti laikytis atitinkam\u0173 gamtosaugos reikalavim\u0173 ir pan., \u2013 itin ribotos. Gal ir ne geriausias, ta\u010diau tiesus ir ai\u0161kus palyginimas \u2013 Astravo atomin\u0117 elektrin\u0117. Nepaisant Lietuvos ir kit\u0173 Europos S\u0105jungos \u0161ali\u0173 protest\u0173, nesaugus atominis monstras pastatytas visai \u0161alia Lietuvos sienos. Pasaulis su\u017eino apie vien\u0105 po kito nutinkan\u010dius incidentus, ta\u010diau atomin\u0117 elektrin\u0117 veikia…<\/span><\/p>\n Kas u\u017etikrins kontrol\u0119?<\/b><\/p>\n Tiesa, ie\u0161koma b\u016bt\u0173 spr\u0119sti tokias problemas \u2013 produktams, kuri\u0173 gamyba vykdoma nesilaikant \u017ealiojo kurso kriterij\u0173, planuojama \u012fvesti \u201esienos skaitiklio\u201c mokest\u012f, kurs\u0105 atitinkantys produktai keliaut\u0173 \u201e\u017ealiuoju koridoriumi\u201c. Ta\u010diau galimyb\u0117s \u012fgyvendinti planuojamas priemones \u2013 miglotos. Juk daugel\u012f produkt\u0173 sudaro kelios ar net keliolika komponent\u0173, tod\u0117l apskai\u010diuoti su tar\u0161a susijusius mokes\u010dius bus itin sud\u0117tinga ir reikalaus dideli\u0173 administracini\u0173 resurs\u0173. Neatmestina ir tai, jog gamintojai i\u0161 tre\u010di\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173, nesilaikantys \u017ealiojo kurso kriterij\u0173, gudraus ir visomis priemon\u0117mis sieks i\u0161vengti papildom\u0173 mokes\u010di\u0173, tuo tarpu Europos \u017eemdirbiai, kuriems visos \u017ealiojo kurso priemon\u0117s bus privalomos, praras konkurencingum\u0105.\u00a0<\/span><\/p>\n Svarbu vertinti ir kitus neigiamus veiksnius, kuriuos sukelia nepakankamas pasirengimas \u017ealiojo kurso \u012fgyvendinimui. Lietuvos gr\u016bd\u0173 perdirb\u0117j\u0173 ir prekybinink\u0173 asociacija atkreipia d\u0117mes\u012f, jog nesant ai\u0161ki\u0173 ir pagr\u012fst\u0173 priemoni\u0173, kiekviena \u0161alis \u017ealiojo kurso reikalavimus interpretuoja savaip, stengiantis u\u017etikrinti b\u016btent savo \u0161alies ekonominius interesus. Pvz., Pranc\u016bzija \u012frodin\u0117ja, es\u0105 j\u0173 \u0161alies atomin\u0117 energija yra \u201e\u017ealia\u201c, Lenkija neplanuoja atsisakyti anglies pramon\u0117s, nors tai \u2013 neabejotinai did\u017eiulis tar\u0161os \u0161altinis. Savo ruo\u017etu Vokietija ie\u0161ko b\u016bd\u0173 b\u016bd\u0173 i\u0161saugoti transporto gamybos pramon\u0119, kurios pasidid\u017eiavimas \u2013 vidaus degimo varikliai, j\u0173 gamybos technologijos. Tod\u0117l \u0161i \u0161alis n\u0117ra suinteresuota skatinti elektromobili\u0173 gamyb\u0105 ir to nedaro.<\/span><\/p>\n Estija ir Latvija vertina \u017eem\u0117s \u016bkio potencial\u0105, o Lietuva?<\/b><\/p>\n Pirmiausia \u2013 diskutuoti, svarstyti ir ie\u0161koti alternatyvi\u0173 aplinkos tausojimo b\u016bd\u0173 bei pla\u010diau vertinti \u017ealiojo kurso \u012fgyvendinimo pasekmes. Pabr\u0117\u017eiame, jog Lietuvos \u017eem\u0117s \u016bkio sektoriaus atstovai n\u0117ra nusistat\u0119 prie\u0161 Europos \u017eali\u0105j\u012f kurs\u0105, Green Deal’o (\u017eali\u0105j\u012f susitarim\u0105) ir puikiai suvokia b\u016btinyb\u0119 ma\u017einti \u012f aplink\u0105 i\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173 kiekius. Ta\u010diau dabar pana\u0161u, kad einama lengviausiu keliu \u2013 siekiama reguliuoti ir \u017einoma apmokestinti pirmin\u0117s gamybos grandies <\/span>CO<\/span>2 <\/span>\u00a0\u0161altinius. Tuo tarpu sunkesnis, ta\u010diau veiksmingesnis kelias yra \u017emoni\u0173 \u0161vietimas ir skatinimas keisti savo vartojimo \u012fpro\u010dius. Neabejotina, kad b\u016btent \u0161is kelias u\u017etikrint\u0173 reik\u0161ming\u0105 <\/span>CO<\/span>2 <\/span>\u00a0suma\u017e\u0117jim\u0105 ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, t.y. neapsiribojant valstybi\u0173 sienomis. Beje, mokslinink\u0173 atliktos studijos \u012frodo, kad b\u016btent vartojimo \u012fpro\u010di\u0173 pakeitimas yra veiksmingiausia priemon\u0117 kovojant su gamybos proces\u0173 metu vykstan\u010dia tar\u0161a. Pvz., atsisakant transporto priemon\u0117s vienas asmuo suma\u017eint\u0173 \u012f aplink\u0105 i\u0161skiriam\u0105 <\/span>CO<\/span>2 <\/span>kiek\u012f 2,04 tona per metus, pasirinkus elektromobil\u012f <\/span>CO<\/span>2<\/span> suma\u017e\u0117t\u0173 1,95 t. per metus, atsisakant vieno tolimojo skryd\u017eio per metus \u2013 atitinkamai 1,68 t., pasirinkus vie\u0161\u0105j\u012f transport\u0105 \u2013 0,9 t. ir t.t. Beje, vertinant, kok\u012f <\/span>CO<\/span>2 <\/span>p\u0117dsak\u0105 palieka Lietuvos gyventojas \u2013 galime pasid\u017eiaugti, kad tikrai nesame dideli ter\u0161\u0117jai. Vienam m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventojui vidutini\u0161kai tenka 4,8 t. sukuriamo <\/span>CO<\/span>2 <\/span>\u00a0per metus (<\/span>pridedame skaidr\u0119, iliustruojan\u010di\u0105, kokie <\/span><\/i>CO<\/span><\/i>2 <\/span><\/i>kiekiai tenka vienam gyventojui \u012fvairiose pasaulio \u0161alyse<\/span><\/i>). Tuo tarpu \u0161alyse, kuriose i\u0161gaunamas i\u0161kastinis kuras (nafta, dujos), vienam gyventojui tenkan\u010dio sukuriamo <\/span>CO<\/span>2 <\/span>kiekis siekia 20-30 t. per metus. Lyginant kaimynines \u0161alis, pvz. Estijoje \u0161is dydis vir\u0161ija 10 t., ta\u010diau nepaisant to Estija planuoja \u017eenkliai didinti \u017eem\u0117s \u016bkio produkcijos gamyb\u0105.\u00a0<\/span><\/p>\n Lietuvos gr\u016bd\u0173 perdirb\u0117j\u0173 ir prekybinink\u0173 asociacijos nuomone, apie \u017ealiojo kurso \u012fgyvendinimo problemas b\u016btina diskutuoti ir vadovautis ne prielaidomis, o realiais poveikio aplinkai tyrimais, kuri\u0173 neabejotinai tr\u016bksta. Be to, asociacija \u012fsitikinusi, jog \u201elygiavos\u201c principas, t.y. Lietuvos \u012fpareigojimas suma\u017einti<\/span> CO<\/span>2<\/span> kiek\u012f visuose \u0161alies \u016bkio sektoriuose vienodomis dalimis, yra nepriimtinas, kadangi prie\u0161 \u012fsipareigojant b\u016btina vertinti kiekvieno sektoriaus pad\u0117t\u012f ir \u012ftak\u0105 \u0161alies ekonomikai bei nacionaliniam saugumui. Asociacija atkreipia d\u0117mes\u012f, jog Latvija neketina prisiimti \u012fsipareigojim\u0173 labiau suma\u017einti i\u0161metamo <\/span>CO<\/span>2<\/span> kiek\u012f \u017eem\u0117s \u016bkyje, o Estija, planuodama \u017eem\u0117s \u016bkio pl\u0117tr\u0105, netgi ketina <\/span>CO<\/span>2<\/span> kiek\u012f didinti. Akivaizdu, jog kaimynin\u0117s \u0161alys, skirtingai nei Lietuva, supranta ir vertina \u017eem\u0117s \u016bkio sektoriaus potencial\u0105.\u00a0<\/span><\/p>\n Lietuvoje CO2 emisija ma\u017eiausia ES<\/b><\/p>\n Lietuvos gr\u016bd\u0173 perdirb\u0117j\u0173 ir prekybinink\u0173 asociacija si\u016blo atsi\u017evelgti, kad Lietuvoje <\/span>CO<\/span>2 <\/span>emisija vienam hektarui \u017eem\u0117s \u016bkyje ir taip yra viena ma\u017eiausi\u0173 Europos S\u0105jungoje \u2013 siekia apie 1,2 \u2013 2 tonas, tuo tarpu Vakar\u0173 Europoje \u0161is dydis yra kelis kartus didesnis, svyruoja nuo 6 iki 10 ton\u0173. Taigi, reikalavimai Lietuvos \u017eemdirbiams neadekva\u010diais kiekiais ma\u017einti <\/span>CO<\/span>2 <\/span>emisij\u0105 yra neracionalus. Ma\u017einant tar\u0161\u0105 reikia \u012fvertinti ir tai, kuriuose \u016bkio sektoriuose pasiekti \u0161iuos tikslus yra ekonomi\u0161kai naudingiau bei papras\u010diau. Pvz., transporto ir energetikos sektoriai, kuri\u0173 veikla lemia did\u017eiul\u0119 tar\u0161\u0105 ir itin reik\u0161mingus <\/span>CO<\/span>2 <\/span>emisijos kiekius (ma\u017edaug 2\/3 viso <\/span>CO<\/span>2<\/span>), d\u0117l savo i\u0161sivystymo lygio jau dabar yra pasiruo\u0161\u0119 technologiniams virsmams. T.y. ve\u017eimas automa\u0161inomis gali b\u016bti kei\u010diamas ve\u017eimu gele\u017einkeliais, transporto priemones, varomas vidaus degimo varikliais, gali pakeisti elektromobiliai. Energetikoje tar\u0161ias energijos gavimo priemones gali efektyviai keisti v\u0117jo ir saul\u0117s elektrin\u0117s. Tuo tarpu pramon\u0117je, \u017eem\u0117s \u016bkyje daugelis technologij\u0173 negali b\u016bti operatyviai pakei\u010diamos kitomis, tod\u0117l \u0161iose srityse artimiausiais metais pasiekti \u017eenkl\u0173 <\/span>CO<\/span>2 <\/span>emisijos suma\u017einim\u0105 yra itin sud\u0117tinga ir neracionalu.<\/span><\/p>\n Vadinasi, b\u016btina skatinti v\u0117jo, saul\u0117s energetikos projektus ir pan., tokiu b\u016bdu ma\u017einant importuojamos elektros kiekius, remti elektromobili\u0173 \u012fsigijim\u0105 ir kt. Kartu privalu atsisakyti neproting\u0173 ir neadekva\u010di\u0173 reikalavim\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkiui, kuris sukuria i\u0161tisas verslo grandines (gr\u016bd\u0173 supirkimo, perdirbimo, logistikos ir kitus verslus). Gr\u016bdai \u2013 itin likvidi ir standartizuota prek\u0117, kuri\u0105 galima lyginti su bir\u017eose parduodamomis akcijomis ir kitais finansiniais instrumentais. Da\u017enai pardavimo grandin\u0117je, dar nei\u0161plaukus laivui, gr\u016bdai parduodami kelet\u0105 kart\u0173. Prekiaujama ne tik jau turimais gr\u016bdais, bet ir kontraktais d\u0117l gr\u016bd\u0173 pardavimo. Taigi, ir prekyba gr\u016bdais, ir j\u0173 perdirbimas m\u016bs\u0173 \u0161aliai sukuria didel\u0119 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119, 60 000 \u2013 100\u00a0000 eur\u0173 vienam dirban\u010diajam per metus. O \u0161i\u0173 met\u0173 patirtis rodo, kad esant geros oro s\u0105lygoms profesionaliai \u016bkininkaujan\u010di\u0173 \u017eemdirbi\u0173 dirbamos \u017eem\u0117s, kuri sudaro apie 70 proc. u\u017es\u0117tos \u017eem\u0117s Lietuvoje, sukuriama prid\u0117tin\u0117 vert\u0117 nenusileid\u017eia Lietuvos pramon\u0117s sukuriamai prid\u0117tinei vertei. Pabr\u0117\u017eiame, jog jav\u0173 auginimo procese sukuriami <\/span>CO<\/span>2 <\/span>\u00a0kiekiai yra itin nedideli \u2013 pus\u0117 tonos emisijos vienai tonai jav\u0173. Tuo tarpu, pvz., raudonos m\u0117sos tonos gavimui <\/span>CO<\/span>2 <\/span>emisija siekia 10 \u2013 30 t.! \u0160ie skai\u010diai patvirtina, kad jav\u0173 auginimas tikrai n\u0117ra ta sritis, kurios veikla lemia didel\u0119 gamtos tar\u0161\u0105.\u00a0<\/span><\/p>\n Ko reikia, kad ma\u017e\u0117t\u0173 tr\u0105\u0161\u0173 ir pesticid\u0173 kiekiai?<\/b><\/p>\n Situacija d\u0117l pesticid\u0173 ir tr\u0105\u0161\u0173 naudojimo \u017eem\u0117s \u016bkyje Europoje taip pat yra normali. Min\u0117tame JAV \u017eem\u0117s \u016bkio departamento studijoje pa\u017eymima, jog tr\u0105\u0161\u0173 sunaudojimo kiekiai per pastaruosius 30 met\u0173 suma\u017e\u0117jo nuo 180 iki 140 kg vienam hektarui, o pesticid\u0173 kiekis nepakito. Europoje \u017eem\u0117s plot\u0173 naudojimas \u2013 taip pat suma\u017e\u0117j\u0119s (nuo 210 mln ha iki 180 mln. ha). Savo ruo\u017etu produktyvumas vienai tonai i\u0161aug\u0119s net du kartus. Be abejo, tai l\u0117m\u0117 \u017eem\u0117s \u016bkio technologij\u0173 vystymasis ir \u017eem\u0117s \u016bkyje naudojam\u0173 pesticid\u0173 keitimas aplinkai ma\u017eiau kenksmingomis med\u017eiagomis.\u00a0<\/span><\/p>\n Taigi, Lietuvos gr\u016bd\u0173 perdirb\u0117j\u0173 ir prekybinink\u0173 asociacijos \u012fsitikinimu, b\u016btina investuoti \u012f technologij\u0173 vystym\u0105si ir skaitmenizacij\u0105 bei tikslin\u0119 \u017eemdirbyst\u0119. Neabejotina, kad ir patiems \u016bkininkams naudinga technologij\u0173 pagalba u\u017etikrinti derliaus gavim\u0105 patiriant ma\u017eesnes i\u0161laidas. I\u0161laid\u0173 ma\u017einimas \u2013 tai ir ma\u017eesnis tr\u0105\u0161\u0173 ir pesticid\u0173 naudojimo kiekis. Yra ir kit\u0173 b\u016bd\u0173 ma\u017einti <\/span>CO<\/span>2 <\/span>emisij\u0105 \u017eem\u0117s \u016bkio sektoriuje, pvz., rinktis aplinkai draugi\u0161kesnes logistikos priemones. \u0160tai tik dalis (2,5 \u2013 3 mln ton\u0173) i\u0161 8 mln ton\u0173 pra\u0117jusiais metais Lietuvos \u017eemdirbi\u0173 u\u017eaugint\u0173 gr\u016bd\u0173 buvo gabenama gele\u017einkeli\u0173 transportu. Vertinant tai, kad po keli\u0173 met\u0173 gele\u017einkeliai bus elektrifikuoti, b\u016btina skatinti \u017eem\u0117s \u016bkio produkcijos perve\u017eimui rinktis gele\u017einkeli\u0173 transport\u0105, tokiu b\u016bdu pasiekiant kardinalius teigiamus poky\u010dius ma\u017einant aplinkos tar\u0161\u0105.<\/span><\/p>\n Deja, pastaruoju metu kai kurie valstyb\u0117s institucij\u0173 sprendimai lemia pa\u017eangaus \u017eem\u0117s \u016bkio vystymosi stagnacij\u0105. Pvz., ateinan\u010diais metais Lietuvos Respublikos \u017eem\u0117s \u016bkio ministerijos sprendimu nebeplanuojama toliau remti sertifikuotos s\u0117klos \u012fsigijim\u0105. Net ir remiant tokios s\u0117klos \u012fsigijim\u0105 valstyb\u0117s mastu, sertifikuota s\u0117kla sudaro tik apie 20 proc. Lietuvos kvie\u010di\u0173 augintoj\u0173 naudojamos s\u0117klos, kai tuo tarpu Vakar\u0173 Europoje, Skandinavijoje sertifikuota s\u0117kla aps\u0117jama 60-80 proc. pas\u0117li\u0173. Sertifikuotos s\u0117klos naudojimas lemia ma\u017eesn\u012f pesticid\u0173 sunaudojim\u0105, kadangi sertifikuota s\u0117kla u\u017etikrina \u017eenkliai didesn\u012f derlingum\u0105 ir augalo nat\u016bral\u0173 atsparum\u0105 ligoms. Tokie ministerijos sprendimai yra nesuvokiami ir kelia abejones d\u0117l j\u0173 pri\u0117mimo proceso skaidrumo. Juk b\u016btent tokio pob\u016bd\u017eio valstyb\u0117s parama (sertifikuotos s\u0117klos \u012fsigijimui) yra pigiausias b\u016bdas pasiekti \u017ealiojo kurso tikslus \u2013 i\u0161 vienos pus\u0117s padedant \u016bkininkui suma\u017einti investicijas derliui u\u017eauginti, i\u0161 kitos pus\u0117s \u2013 u\u017etikrinant vartotojo teis\u0119 gauti grynesn\u012f produkt\u0105 ir m\u0117gautis \u0161varesne gamta.\u00a0<\/span><\/p>\n Lietuvoje u\u017eauginti gr\u016bdai u\u017etikrina saugum\u0105<\/b><\/p>\n Lietuvos gr\u016bd\u0173 perdirb\u0117j\u0173 ir prekybinink\u0173 asociacijos nuomone, \u012fgyvendinant Europos \u017eali\u0105j\u012f kurs\u0105 b\u016btina vertinti ir \u0161i\u0173 proces\u0173 \u012ftak\u0105 \u0161ali\u0173 saugumui. \u012eprasta ir suprantama, kuomet kalbama apie energetin\u012f, karin\u012f saugum\u0105. Ta\u010diau reik\u0117t\u0173 nepamir\u0161ti, kad \u0161alies geb\u0117jimai pasir\u016bpinti maistu \u2013 taip pat itin reik\u0161mingas nacionalinio saugumo komponentas. Ypa\u010d – vertinant ekspert\u0173 nuomones, jog COVID-19 pandemija, kurios suvaldymas yra sud\u0117tingas ir ilgai trunkantis procesas, tikrai ne paskutin\u0117 pasaul\u012f u\u017eklupusi pandemija. Vadinasi, ir Europos S\u0105jungos, ir Lietuvos galimyb\u0117s u\u017esitikrinti saugum\u0105 apsir\u016bpinant maistu \u2013 ypa\u010d palankios, kadangi \u017eemdirbiai u\u017eaugina daugiau, nei reikalinga vidaus poreikiams, o perteklinius produktus eksportuoja ir atitinkamai \u2013 u\u017esidirba. Tuo tarpu tokios \u0161alys kaip Kinija, negal\u0117damos u\u017esitikrinti reikalingo maisto kiekio pagaminimo \u0161alies viduje, yra priverstos kaupti maisto rezervus. Taigi, b\u016btina \u012fvertinti, kad \u017eem\u0117s \u016bkis \u2013 ne tik verslas, bet ir strateginis sektorius, u\u017etikrinantis \u0161alies gyventoj\u0173 apr\u016bpinim\u0105 maistu. Beje, u\u017eklupusi COVID-19 pandemija patvirtina m\u016bs\u0173 nuomon\u0119 d\u0117l strategin\u0117s \u017eem\u0117s \u016bkio verslo svarbos. Prisiminkime \u2013 pandemijos prad\u017eioje Lietuvoje \u017emon\u0117s pl\u016bdo \u012f parduotuves ir pirko maisto produktus atsargai. Ta\u010diau maisto produkt\u0173 nepritr\u016bkome, o ir kainos nepakilo, tod\u0117l \u017emoni\u0173 baim\u0117s ir atitinkamai \u2013 atsarg\u0173 kaupimas netrukus liov\u0117si.\u00a0<\/span><\/p>\n Lietuvos gr\u016bd\u0173 perdirb\u0117j\u0173 ir prekybinink\u0173 asociacija atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f b\u016btinyb\u0119 nedelsiant vertinti \u017ealiojo kurso \u012ftak\u0105 komercinei aplinkai ir svarstyti racionalius sprendimus, u\u017etikrinan\u010dius \u017ealiojo kurso \u012fgyvendinim\u0105. Asociacija ragina atsakingai ir protingai vertinti skirting\u0173 pramon\u0117s \u0161ak\u0173 galimybes prisid\u0117ti prie<\/span> CO<\/span>2 <\/span>emisijos ma\u017einimo bei kit\u0173 \u017ealiojo kurso priemoni\u0173 \u012fgyvendinimo, negriaunant \u017eem\u0117s \u016bkio versl\u0173, kurie yra puosel\u0117jami ir gyvuoja de\u0161imtme\u010dius.<\/span><\/p>\n <\/p>\n Teksto autorius Karolis \u0160imas, Lietuvos gr\u016bd\u0173 perdirb\u0117j\u0173 ir prekybinink\u0173 asociacijos prezidentas\u00a0<\/span><\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"