Rusiškų grūdų tranzitas kėlė problemų dar prieš 2024 metus. Dabar situacija dar kitokia, nei buvo anksčiau. Rusija neturi alternatyvų, per kur krauti grūdus, todėl net ir vienas rusiškų grūdų pakrautas laivas Lietuvos uoste gali iškreipti situaciją mažinant konkurencingumą daugiau nei 4 mln. t. lietuviškų grūdų eksportui. Ketinimai sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą yra sveikintini, tačiau pasirinktos kontrolės priemonės nėra pakankamos. Pinigų plovimo prevencijos kontrolė, transportavimo mokesčiai, neiškrauti vagonai, kol nebus atlikti grūdų kilmės tyrimai, – tai užkardytų grūdų krovimą per Klaipėdos uostą. Grūdus krauna rusiškos kompanijos per Lietuvoje registruotus tarpininkus. Lietuviškos grūdų eksporto kompanijos nekrauna rusiškų grūdų ir nuo to griežtai atsiriboja, tai yra krovinio užsakovo reikalas.
Nesibaigianti tema – grūdų džiovinimas. Grūdų džiovinimo įkainiai daug metų nedidėjo, nors džiovinimui kaštai augo. Dauguma ūkių grūdus nusikūlė iki didžiųjų lietų. O nupirktų kviečių drėgmės vidurkis siekė 14,2 proc. nekalbant apie atskirus augintojus, bei dar nenuimtas pupas.
Jau antrus metus galiojanti grūdų priėmimo tvarka, kai tenka plombuoti visus mėginius, sukelia ir administracinę naštą, ir finansinius kaštus. Tai dar viena pokalbio tema.
Ir dar – kaip pagelbėtų dirbtinis intelektas nustatant grūdų priemaišas?
Apie visa tai laidoje „Verslo požiūris“ kalbasi Kęstutis Mažeika, žemės ūkio ministras, ir Karolis Šimas, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas.
Laidos vedėjas Arūnas Milašius.
Plačiau: