Portale lrytas.lt publikuotas žurnalistės Monikos Kazlauskaitės straipsnis “Kas dedasi Klaipėdoje? Nelaukę tyrimų pabaigos dėl rusiškų grūdų, patyliukais ėmėsi kito plano”. Jame aptariama per Klaipėdos uostą gabenamų rusiškų grūdų kilmės patikra ir šių krovinių poveikis Lietuvos grūdų sektoriui.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pareiškė, kad tokie grūdai turėtų būti sulaikomi, kol bus gauti jų kilmės tyrimų rezultatai. Tyrimais siekiama išsiaiškinti, ar per Lietuvos uostą nėra išgabenami iš Ukrainos okupuotų teritorijų pavogti grūdai. Tačiau, kaip rašoma straipsnyje, grūdų kilmės tyrimams dar nesibaigus, jų išgabenimas jau planuojamas.
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas pabrėžia, kad asociacija jau ne vienerius metus atkreipia dėmesį į rusiškų grūdų tranzito keliamas problemas. Jo teigimu, poveikis yra kompleksinis: šie kroviniai užima Lietuvos eksportui reikalingą infrastruktūrą, mažina lietuviškų grūdų konkurencingumą ir kenkia šalies reputacijai. K. Šimo nuomone, Lietuva turėtų nedelsiant pasekti Estijos pavyzdžiu ir uždrausti rusiškų grūdų tranzitą, o visos kitos priemonės, kreipimasis į kitas ES šalis yra sveikintinos, bet gali ilgai užtrukti.
Spaudimas eksporto infrastruktūrai ir kainoms
„Todėl klausimas nėra vien tai, ar dar yra vietos lietuviškiems grūdams. Svarbu, ar juos galima priimti, sandėliuoti ir pakrauti į laivus laiku. Kuo ilgiau sulaikyti kroviniai lieka uoste, tuo didesnė įtampa tenka visai eksporto grandinei“, – straipsnyje akcentuoja K. Šimas.
Pasak LGPPA prezidento, uosto sandėliavimo talpos yra ribotos, todėl itin svarbi jų apyvarta. Ilgam užimtos talpos mažina eksporto pralaidumą ir apsunkina naujų siuntų priėmimą.
K. Šimo žiniomis, rusiški grūdai gali būti siūlomi apie 10–15 proc. pigiau nei lietuviški, todėl konkurencija dėl tų pačių pirkėjų didina spaudimą Lietuvos ūkininkams ir eksportuotojams mažinti kainas. Papildomi krovinių srautai taip pat didina laivų ir kitų logistikos išteklių paklausą.
„Taigi, Lietuvos eksportuotojai patiria dvigubą spaudimą: mažėja pardavimo kainos, o logistika brangsta“, – teigia K. Šimas.
Ragina uždrausti tranzitą ir įvertinti naudos gavėjus
LGPPA prezidentas atkreipia dėmesį ir į reputacinį poveikį. Naudojimasis Baltijos šalių uostais padeda rusiškiems grūdams pasiekti pirkėjus, vengiančius tiesioginių sandorių per Rusijos uostus. Nors išgabenimas iš Lietuvos nepakeičia grūdų kilmės, jis gali suteikti prekybai papildomo patikimumo.
„Lietuva aiškiai remia Ukrainą, tačiau kartu leidžia naudoti savo infrastruktūrą agresorės eksportui. Tokia situacija neatitinka mūsų deklaruojamos politinės pozicijos ir kenkia Lietuvos, kaip nuoseklios Ukrainos rėmėjos, patikimumui“, – pabrėžia K. Šimas.
Jo vertinimu, esminis sprendimas turėtų būti rusiškų grūdų tranzito per Lietuvą draudimas. Straipsnyje jis atkreipia dėmesį į Estijos paskelbtą sprendimą nacionaline sankcija uždrausti Rusijos ir Baltarusijos kilmės grūdų tranzitą ir ragina Lietuvą pasekti šiuo pavyzdžiu. Sprendimai, pasak K. Šimo, turi užkirsti kelią būsimiems srautams, nes Rusijai ieškant alternatyvių eksporto maršrutų spaudimas Baltijos regiono uostams gali augti.
LGPPA prezidentas taip pat ragina atsakingas institucijas įvertinti šį verslą vykdančių įmonių nuosavybės struktūras, galutinius naudos gavėjus, ryšius su Rusijos kapitalu ir atsiskaitymų grandines. Šiuos klausimus, jo nuomone, būtina nagrinėti ir nacionalinio saugumo požiūriu.
„Nekalbame apie nustatytą konkrečių įmonių pažeidimą – raginame atsakingas institucijas išsiaiškinti nuosavybės struktūras, pinigų kilmę ir galimas rizikas. Tokio verslo negalima vertinti vien pagal gaunamas pajamas iš krovos ar pervežimo“, – sako K. Šimas.