Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) atstovai kartu su kolegomis iš kitų asociacijų ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Agromaisto ir bioekonomikos komiteto atstovais susitiko su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi. Susitikime, kuriame dalyvavo ir žemės ūkio ministras, aptartas žemės ūkio produkcijos perdirbimo konkurencingumas, investicijų skatinimas ir nepertraukiama maisto bei pašarų gamyba krizių metu.

Sektoriaus atstovai pabrėžė, kad apsirūpinimui maistu būtini ne tik sukaupti rezervai, bet ir stiprios, modernios bei veiklą tęsti pasirengusios gamybos įmonės. Todėl investicijų į perdirbimą skatinimas turi būti vertinamas ir kaip šalies saugumo klausimas.

Aiški atsakomybė ir atskiros finansavimo priemonės

Vienas pagrindinių susitikime iškeltų klausimų – aiški atsakomybė už tradicinės žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonės politiką. Nors Žemės ūkio ministerijai pavesta formuoti ir koordinuoti valstybės politiką žemės ir maisto ūkio srityse, sektoriaus atstovai pasigenda nuoseklaus perdirbimo pramonės poreikių atstovavimo ir juos atitinkančių finansavimo priemonių. Ekonomikos ir inovacijų ministerija daugia dėmesio skiria mažoms ir vidutinėms įmonėms, o didžiosios, gaminančios pagrindinę maisto produktų dalį, tarsi lieka už borto.

Pasak LGPPA prezidento Karolio Šimo, įmonėms svarbu žinoti, kuri ministerija koordinuoja sektoriaus plėtrą, ir turėti ilgalaikį pagrindą planuoti investicijas. Tam reikalingi aiškūs valstybės ir verslo susitarimai bei sektoriui numatytas finansavimas valstybės planavimo dokumentuose: Nacionaliniame pažangos bei Nacionaliniame ir regioniniame partnerystės plane. Kaip teigiamą pavyzdį LGPPA prezidentas paminėjo verslo atstovų pasirašytą memorandumą su Susisiekimo ministerija – gal panašus dokumentas, pasirašytas su LR Vyriausybe ar Ministru Pirmininku, galėtų užtikrinti aptartų priemonių tęstinumą.

LPK kreipimesi į Vyriausybę taip pat pažymima, kad daugiau kaip 80 proc. žemės ūkio produkcijos perdirbimo tenka tradicinės perdirbimo pramonės įmonėms. Vis dėlto šių įmonių galimybes pasinaudoti finansavimu riboja tiek inovatyviems produktams keliami kriterijai, tiek konkurencija dėl nedidelio lėšų kiekio su pirminiais žemės ūkio gamintojais ir kooperatyvais.

Todėl siūloma numatyti atskiras finansavimo priemones kooperacijai skatinti ir tradicinei perdirbimo pramonei modernizuoti. K. Šimas akcentavo, kad sektorius nesiekia mažinti žemdirbiams skiriamos paramos – maisto ir pašarų gamybos įmonėms reikia atskiro finansavimo, dėl kurio jos galėtų konkuruoti pagal jų veiklą atitinkančius kriterijus.

Planuojamos investicijos viršija 750 mln. eurų

LPK pateiktais duomenimis, artimiausiu metu planuojamų maisto ir pašarų pramonės investicinių projektų vertė viršija 750 mln. eurų.

Galimos intervencijų sritys ir numatomos naujos investicijos į maisto pramonės plėtrą:

* Grūdų perdirbimo pramonėje investicijos į:

* kombinuotųjų pašarų gamybą;

* naminių gyvūnų maisto gamybą;

* giluminį grūdų perdirbimą į krakmolą, glitimą, bioetanolį ir biotrąšas.

* Paukštienos perdirbimo pramonėje planuojamos investicijos į:

* paukštienos perdirbimą;

* šalutinių gyvūninių produktų perdirbimą.

* Pieno perdirbimo pramonėje planuojamos investicijos į:

* sūrių gamybą;

* sausų pieno produktų gamybą;

* šviežių pieno produktų gamybą;

* kitų iš pieno gaminamų aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą;

* Mėsos perdirbimo pramonėje būtinos investicijos į mėsos perdirbimo įmonių technologinius atsinaujinimus.

* Konservų gamybos pramonėje planuojamos investicijos į konservuotų daržovių gamybą.

K. Šimas pabrėžė, kad kalbama apie konkrečius, ekonomiškai pagrįstus įmonių projektus. Valstybės indėlis padėtų juos įgyvendinti greičiau ir išlaikyti investicijas Lietuvoje. Nesulaukus paskatų, projektai gali būti įgyvendinami gerokai ilgiau arba perkeliami į šalis, kuriose investavimo sąlygos patrauklesnės.

Be tiesioginės paramos, susitikime aptarta ir geresnė prieiga prie kapitalo. Viena iš galimų priemonių – paskolos per ILTE, kurių dalis galėtų būti nurašoma tinkamai įgyvendinus projektą ir pasiekus nustatytus rodiklius.

Dėmesys skirtas ir investicinių projektų derinimo trukmei. K. Šimas pasidalijo patirtimi, kai „žaliasis koridorius“ nepadėjo reikšmingai paspartinti naujos gamyklos projekto: žemės tvarkymo, poveikio aplinkai vertinimo ir kitos procedūros užtruko apie ketverius metus. Sektoriaus atstovų vertinimu, investicijų skatinimas turi apimti ir praktiškai veikiančius procedūrų spartinimo sprendimus.

Krizės metu būtina užtikrinti gamybos tęstinumą

Susitikime aptartas valstybės ir verslo bendradarbiavimas užtikrinant nepertraukiamą maisto bei pašarų gamybą ekstremaliųjų situacijų ar mobilizacijos atveju.

Sektoriaus atstovai atkreipė dėmesį, kad energetinio aprūpinimo sprendimai turi apimti ir dideles įmones bei įmonių grupes, perdibančias didžiąją dalį grūdų, mėsos ir pieno. Joms būtina iš anksto numatyti prioritetinę ir aiškią apsirūpinimo elektros energija, gamtinėmis dujomis ir kuru tvarką.

Aptariant maisto rezervą pabrėžta, kad jo sudarymo ir atnaujinimo principai turi atitikti realias gamybos bei rinkos sąlygas. Svarbu įvertinti produktų gamybos apimtis, galiojimo terminus ir galimybes realizuoti atnaujinamas atsargas. Kai kurių ilgai galiojančių produktų paklausa įprastoje rinkoje nedidelė, todėl reikalingi iš anksto suderinti jų gamybos, pirkimo ir atsargų keitimo sprendimai.

Vyriausybė akcentuoja visos grandinės atsparumą

Vyriausybės informacijoje apie susitikimą pažymima, kad premjeras M. Sinkevičius pabrėžė perdirbimo pramonės svarbą visai žemės ir maisto ūkio grandinei. Jo teigimu, valstybės uždavinys – užtikrinti šios grandinės atsparumą ir konkurencingumą nuo ūkyje užaugintos produkcijos iki gyventojui įperkamo produkto parduotuvėje. Didesnės pridėtinės vertės kūrimas sektoriuje išliks dėmesio centre planuojant finansavimo priemones ir diskutuojant europiniu lygmeniu.

LGPPA vertinimu, tolesniems sprendimams svarbiausi trys dalykai: aiški atsakomybė už perdirbimo pramonės politiką, sektoriaus poreikius atitinkantis investicijų finansavimas ir praktinis pasirengimas tęsti gamybą krizių metu.

Nuotrauka iš LRV svetainės