Pastarosiomis dienomis užfiksuoti keli atvejai, kai į Klaipėdos uostą buvo atvežti maistui skirti grūdai, kuriuose rasta ir beicuotų grūdų.  Tokie kroviniai uoste nebuvo priimti, o juos atgabenę vežėjai turėjo grūdus išsivežti atgal. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija pabrėžia, kad tokie atvejai kelia rimtą riziką visai Lietuvos eksportuojamų grūdų reputacijai.

Žemdirbiai jau ruošiasi sėjai  ir norėdami apsaugoti būsimą derlių nuo įvairių ligų, sėklas beicuoja. Tačiau tuo pačiu metu seno derliaus grūdai vežami parduoti, ir grūdų pirkėjai jau susiduria su problema, kai beicuoti grūdai patenka į uosto elevatorius. Tai nėra masiniai užteršimai, bet siuntoje rasti net keli grūdai, užteršia visą partiją.

Tokie griežti reikalavimai – ne be pagrindo. Beicuotos sėklos yra pavojingos žmonių ir gyvūnų sveikatai, todėl net labai maži jų kiekiai negali patekti į maistui ir pašarams skirtus grūdus. Grūdus auginantys ūkiai, grūdų tiekėjai, gabentojai ir supirkėjai privalo imtis visų reikalingų priemonių tokiai kryžminei taršai išvengti. Pagal Reglamento (EB) 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo III priedą beicais apdorotų sėklų buvimas pašaruose yra draudžiamas.

Šiuo laikotarpiu siuntas ypač atidžiai tikrina ne tik supirkėjai, bet ir kitų šalių grūdų pirkėjai. Todėl jei beicuoti grūdai patenka į eksporto srautus, tai kelia ir platesnių rizikų: importuojančiose šalyse nustačius pažeidimus, gali būti taikomos didelės baudos eksportuotojams, sustabdytos konkrečių įmonių siuntos ar net apribotas lietuviškų grūdų importas.

„Tai labai pavojinga praktika, galinti pakenkti visam šalies grūdų sektoriui. Aptikus beicuotus grūdus importuojančiose šalyse, pasekmės būtų skaudžios ne tik konkrečiam tiekėjui, bet ir visai Lietuvos, kaip patikimos grūdų eksportuotojos, reputacijai“, – sako Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) direktorė Dalia Ruščiauskienė.

Todėl  LGPPA primena, kad beicuoti grūdai, apdoroti fungicidais ir kitomis augalų apsaugos cheminėmis medžiagomis, yra nuodingi ir negali būti naudojami nei maistui, nei pašarams. Žemdirbiai, dar turintys sandėlyje pardavimui skirtų grūdų, turėtų elgtis itin atsakingai, peržiūrėti savo sandėlius, ar nėra kažkur pabirusių beicuotų grūdų likučių, o kas patys beicuoja grūdus – peržiūrėti transportavimo linijas, pakrovimo įrangą, patį autotransportą, kad beicuoti grūdai nepatektų tarp maistui ar pašarui skirtų grūdų.

Atsakingas kiekvieno grandinės dalyvio elgesys yra būtina sąlyga siekiant išlaikyti Lietuvos grūdų konkurencingumą tarptautinėse rinkose ir užtikrinti stabilias eksporto galimybes ateityje.