Laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ publikuotas korespondentės Vidos Tavorienės straipsnis „Vertingieji spelta kviečiai – gyvūnams šerti“.

Straipsnyje rašoma, kad pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėję spelta kviečiai nuo praėjusių metų kaupiasi javų augintojų sandėliuose – šių grūdų niekas neperka arba už juos siūloma neįtikėtinai maža kaina. Kai kurie augintojai šiemet net aparė šiuos žieminius kviečius ir pasėjo vasarojų. Ar tai trumpalaikė speltos paklausos pertrauka, ar rimtesnis ženklas, kad vis daugiau vartotojų aplenkia brangesnį produktą?

Straipsnio autorė pateikia įvairių su šia tema susijusių pašnekovų nuomonę, tarp jų – ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidento Karolio Šimo. Jis pirmiausia pabrėžė, kad spelta yra viena iš kviečių veislių, kuri yra naudojama nišinių produktų gamybai. Jos auginimo ciklas yra labai nepastovus, nes tai nėra pramoninė kultūra.

„Kai yra brangesnių, nišinių produktų paklausa, o kviečių, iš kurių jie gaminami, kaina yra apie 30 proc. didesnė nei įprastų kviečių, augintojai mano, kad ji ir toliau tokia išliks, todėl kitąmet sėja daugiau. Taip nutiko ir pernai – speltos buvo pasėta daugiau nei įprastai: per 8 tūkst. ha“, – ŪP aiškino K. Šimas.

LGPPA lyderis pastebėjo, kad daug šios rūšies kviečių buvo užauginta Vokietijoje, kuri yra viena iš pagrindinių speltos eksporto rinkų. Todėl susidariusį kviečių perteklių tapo sunkiau parduoti. Situacijai pasikeitus, kai kainos nukrinta ir speltos pradedama auginti mažiau, susidaro šios kviečių rūšies trūkumas. Siekiant išvengti tokių bangavimų, grūdų augintojams rekomenduojama šią kultūrą auginti tik iš anksto susitarus su pirkėjais.

„Reikia įvertinti, kad speltos grūdo išeiga yra apie 30 proc. mažesnė nei iš įprasto grūdo, todėl ir produktas yra atitinkama žymiai brangesnis. Produktai iš speltos yra nišiniai, jų pagaminamą kiekį lemia paklausa, kuri yra pakankamai stabili. Infliacija ir pajamų mažėjimas, kai gyventojai renkasi daugiau bazinius produktus, šių produktų pardavimams praktiškai jokio poveikio neturėjo“, – tvirtino K. Šimas.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, deklaruojamas spelta kviečių plotas padidėjo nuo 1 432 ha 2018 m. iki 8 425 ha 2022-aisiais.

UP redakcijos nuotraukos

Visas straipsnis publikuojamas laikraštyje „Ūkininko patarėjas“, Nr. 60, 2023 05 30.