Sorry, this entry is only available in Lietuvių. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.
Geopolitinė situacija Europoje per pastaruosius kelerius metus iš esmės pakeitė požiūrį į tai, kas laikytina nacionaliniu saugumu. Daugumai jau gerai suvokiama gynybos, energetikos ar kritinės infrastruktūros svarba.
Kur kas rečiau šiame kontekste minimas maistas – ne kaip abstrakti sąvoka, o kaip labai konkretus kasdienis poreikis. Miltai, kruopos, duona, makaronai – produktai, kurių stoka per trumpą laiką galėtų tapti ne tik socialine, bet ir politine krize.
Vertinant, kiek Lietuva užaugina ir kiek eksportuoja grūdų, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad galime būti ramūs. Tačiau kai galvojame apie maisto poreikį, akivaizdu – turime kalbėti ne tik apie tai, ką užauginame, bet ir apie tą grandį, kurioje grūdas virsta galutiniu produktu – apie perdirbimą ir gamybą. Būtent ši grandis tampa kritiškai svarbi ekstremaliomis sąlygomis.