Sorry, this entry is only available in Lithuanian. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors dėl Rusijos Ukrainoje sukelto karo pasaulinės grūdų rinkos atrodo chaotiškai, visos pasaulio šalys, auginančios ir eksportuojančios grūdus, deda pastangas, kad rinkose jų netrūktų ir kad būtų užtikrinta maisto gamybos grandinė. Šiandien eksportas iš Ukrainos pristabdytas, Ukraina laikinai įvedė ribojimus siųsti vagonus, krautus grūdinėmis kultūromis, link Moldovos ir Rumunijos dėl didelių vagonų kiekių, užstrigusių Ukrainos pasieniuose ties Moldova ir Rumunija. Šis kelias yra vienas pagrindinių, kuriuo gali Ukraina  dabartinėmis sąlygomis išvežti reikšmingesnį kiekį grūdų. Ukrainos-Lenkijos pasienyje situacija taip pat sudėtinga. Jungtinių Tautų maisto organizacija skelbia, kad Ukrainoje yra likę seno derliaus apie 25 mln. tonų grūdų, kurių dėl karo veiksmų iš šalies neįmanoma eksportuoti per užblokuotus Juodosios jūros uostus.

Vertinant dabartinę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir šalies geležinkelių situaciją, Lietuva galėtų padėti Ukrainai eksportuoti tik iki 1 mln. t grūdų per metus. Bet Lietuvos logistikos sistemai reikalingi ne tik pokyčiai, bet ir nemažos investicijos srautams pertvarkyti. Stipriausia Lietuvos grandis – Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Jo pajėgumai jau dabar užtikrina apie 5 mln. t grūdinių kultūrų krovą. Nebūtų problema pakrauti ir 8–9 mln. t, tačiau sistema turi veikti nepriekaištingai tiksliai. Pralaidumas būtų dar didesnis, jei Klaipėdos uoste „Belaruskalij“ trąšas krovęs Birių krovinių terminalas (BKT), kurio pajėgumai siekė iki 10 mln. t, būtų pritaikytas grūdų krovai. Jis galėtų gerokai padidinti Lietuvos galimybes eksportuoti daugiau tranzitinių Ukrainos grūdų, jei toks teorinis poreikis atsirastų. Silpnoji grandis – geležinkeliai ir grūdovežiai, bei specializuoto autotransporto trūkumas. Lietuvos geležinkeliai negali taip lengvai transportuoti daugiau grūdų transportavimo dėl jų vagonų trūkumo. Jų papildomai Lietuva neturi, o ir užsakyti negali, nes rusiškai geležinkelio vėžei tinkamus vagonus gali pagaminti tik Rusija arba Baltarusija, anksčiau ir Ukraina. Taigi, šiandien neturime išvystytos europinės vėžės ar galimybių rusišką išnaudoti papildomiems vagonams, tad kyla daug iššūkių Lietuvos grūdams. Vienintelė alternatyva, tai tranzitas per Baltarusiją ukrainietiškais vagonais, bet šis sprendimas Jungtinių tautų rankose. Aišku, jei ne mūsų atšalę santykiai su Kinija, tokio tarpininkaujančio, tranzito operatoriaus  vaidmens galėtų imtis ir konkreti šalis kaip Kinija. Kuri daro didelę įtaką Rusijai, Baltarusijai ir yra didžiausia ukrainietiškų kukurūzų ir miežių pirkėja.

Žinoma, labiausiai pasaulis laukia taikos, kuri pradėtų grąžinti logistines grandines į savo vietas, tačiau kol  esame tokioje situacijoje, dėsime visas pastangas, kad žmonėms netrūktų maisto produktų.  Lietuvos rinka grūdų nepritruks, dar turime atsargų, laukiamas naujas derlius, kuris, tikimės, nebus prastesnis nei pernai.

Žieminių kviečių pasėliai – lyginant su praėjusių metų sezonu, žieminiai kviečiai atrodo labai panašiai, tad jei gamta neiškrės siurprizų, situacija turi būti ne blogesnė, nei pernai. Jei kalbėtume apie žieminių kviečių tręšimą, tai situacija labai skirtinga ir priklauso nuo regiono bei ūkio dydžio. Didesni ūkiai tręšia dosniau, kai kurie vidutiniai ir maži ūkiai tręšia tik simboliškai. Tręšimo intensyvumas priklauso ne tik nuo regiono, bet ir nuo to, kada ūkiai apsisprendė nusipirkti azotines trąšas. Bet kuriuo atveju, tręšimas šiais metais bus kuklesnis nei pernai.

Žieminiai rapsai – pasėlių būklė kai kuriuose regionuose prastesnė nei pernai, tačiau bendra situacija pakankamai nebloga, nes dalį prastai atrodančių pasėlių ūkininkai išnaikino ir atsėjo vasarinėmis kultūromis, tad tikrai prastos būklės pasėlių turėjo likti minimaliai.

Vasarinės kultūros jau pasėtos, beliks gal tik kukurūzai. Pastebime, kad dėl brangesnių azotinių trąšų gali būti persiskirstymas tarp pašarinių ir salyklinių miežių plotų pastarųjų naudai.

Tad viską apibendrinant, būtų logiška, kad ūkininkai tręštų atitinkamai, kad užaugintų ekstra ar pirmos klasės kviečius. Jei derlius bus nepakankamai patręštas, dalis javų gali tapti pašariniais, o tai net prie vidutinio derliaus bus didelis pajamų netekimas hektare. Šiandien pašariniams kviečiams nuoskaita tik didėja. Tad teisingai tręšiamo būsimo derliaus pelningumas iš hektaro kompensuoja galimus kokybės praradimus ir galimas derlingumo netektis bei eliminuoja didžiąją dalį išvardintų rizikų.

Skaičiuojama, kad duonos gaminio kainodaroje miltai sudaro nuo 20 iki 25 proc. kainos. Likusią kainos dalį sudaro kepyklų patiriami kaštai bei kiti gaminiui paruošti reikalingi komponentai. Visoms miltų, kaip ir daugeliui kitų kategorijų prekių, savikainos dedamosioms įtaką daro esama situacija pasaulinėje rinkoje. Savikainos didėjimą lemia energetikos, logistikos, darbo užmokesčio, pakuočių kainų augimas. Grūdų kaina biržoje nuo pat karo Ukrainoje pradžios šoko į rekordines aukštumas. Šis veiksnys jau yra įvertintas, o pastarąsias dvi savaites dar žibalo įpylė sausros Indijoje bei indiškų kviečių eksporto ribojimas, sausros Vakarų Europoje. Lietaus praktiškai jau mėnesį nematė prancūzai, danai, belgai, olandai ir šiaurinė Vokietijos dalis. Dar bent mėnesį reiktų stebėti ir kitas grūdus auginančias šalis. Todėl naujam derliui prognozuojamos ženkliai aukštesnės kainos, nei turėjome 2021 metais.

Suprantama, aukštos ir vis kylančios grūdų kainos turės neigiamos įtakos visai maisto gamybos grandinei – pienininkystei, gyvulininkystei, paukštininkystei ir kt. Jau pastebimas visame pasaulyje gyvulininkystės sektoriaus susitraukimas, tikėtina ir grūdų vartojimas pašarų sektoriui ženkliai mažės, nes vartotojui darosi vis sunkiau įpirkti mėsos produktus. Gyvulininkystė išlieka didžiausia grūdų naudotoja. Vidutiniškai vienam kilogramui jautienos užauginti tenka 25 kilogramai grūdinių kultūrų, kiaulienos – apie 6 kilogramus, vištienos – virš 3 kilogramų.

Lietuvoje iki 1 milijono tonų lietuviškų grūdinių kultūrų sunaudojama pašarui. Jei ukrainietiški kukurūzai, miežiai ar pašariniai kviečiai pajudėtų per Lietuvos teritoriją, atsirastų galimybė dalį importuojamų  pašarų sunaudoti ir Lietuvoje,  o savo maistinius grūdus eksportuoti.

Manome, kad grūdų vartojimas maisto sektoriui nemažės, nors pastebimas importuojančių šalių pirkimas nebekaupiant rezervo, tik artimiausiam poreikiui uždengti. Kiek pabrangusių kviečių pasauliniu mastu bus pakeista kitomis maistinėmis kultūromis sunku prognozuoti, bet ši alternatyva taip pat tikėtina.

Publikacija: https://data1.station.ee/pdf.station.ee/lt/UkininkoPatarejas/2022/05/19/p4.pdf?AWSAccessKeyId=BKIAJMCAZLEYS3TMYI7Q2&Expires=1653573335&Signature=uA6DW0UHCmC1dTTNHM0Q4x5m9k0%3D