• Home
  • Cloud
  • Nuo tuščių deklaracijų iki tuščių puodų?

Nuo tuščių deklaracijų iki tuščių puodų?

Sorry, this entry is only available in Lietuvių. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ (spalio 27 d., Nr. 82) publikuotame žurnalistės Vidos Tavorienės straipsnyje „Nuo tuščių deklaracijų iki tuščių puodų?“ analizuojama, ar Lietuva pasirengusi užtikrinti maisto gamybą ir tiekimą ištikus krizei. Publikacijoje aptariama, kokių iššūkių žemės ūkiui ir maisto pramonei sukeltų elektros, kiti tiekimo, logistikos sutrikimai, kaip jiems rengiasi įmonės ir kokių priemonių imasi valstybė.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas straipsnyje atkreipia dėmesį, kad apsirūpinimas maistu priklauso nuo visos tarpusavyje susijusios grandinės – nuo žaliavų ir pašarų tiekimo iki perdirbimo ir logistikos.

Jo teigimu, siekiant pasirengti galimoms krizėms, būtina aiškiai nustatyti prioritetines maisto gamybos grandis ir numatyti, kaip jos būtų aprūpinamos veiklai būtinais energijos ištekliais ir pan.

Nėra aiškaus atsakymo

LGPPA prezidentas K. Šimas konstatavo, kad į klausimą, ar sutrikus įprastam gyvenimui galėtų veikti visa maisto gamybos grandinė – nuo žaliavų ir pašarų tiekimo iki gamybos, energijos, darbuotojų ir logistikos, – iki šiol nėra išsamiai atsakyta. Atrodo, kad procesas vyksta, tačiau bent kol kas verslui nėra aišku, kaip veiks visa grandinė, nutikus dienai X. Jis minėjo, kad Vyriausybės nutarimo projekte dėl apsirūpinimo dujomis įvardyta, jog, įvykus krizinėms situacijoms, turi būti sudarytos sąlygos žemės ūkio ir maisto ūkio sektorių subjektų veiklos tęstinumui, kad nesutriktų maisto tiekimo grandinė. Viena iš tokių sąlygų yra energijos išteklių (gamtinių dujų) tiekimo užtikrinimas pagal atitinkamą nustatytą prioriteto tvarką.

„Viskas būtų gerai, jei į tiekimo prioriteto tvarkos užtikrinimą patektų visoje žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimo grandinėje veikiančios įmonės – tiek tiekiančios žaliavas, tiek gaminančios produktus ir pašarus. Taip pat į šiuos sąrašus nėra įtrauktos didelės įmonės, kurios pagamina didžiąją dalį pagrindinių maisto produktų, kurių nėra kuo pakeisti. Teigiama, kad didelės įmonės gali sudaryti sutartis dėl valstybės rezervo saugojimo ir tada patekti į minėtus prioritetinius sąrašus. Tačiau ne visos maisto produktų grupės apskritai įtraukiamos į valstybės rezervą. Šiame rezerve taip pat nėra ir pašarų gamintojų, nes pašarai nerezervuojami“, – ŪP aiškino K. Šimas.

Anot jo, ir dėl apsirūpinimo elektra taip pat kol kas nėra aišku, kas bus prioritetiniuose sąrašuose, kaip būtų sprendžiamos apsirūpinimo elektra problemos. Kol kas pagal galiojančią tvarką į prioritetinius sąrašus yra įtrauktos tik pieno fermos, gyvulininkystės kompleksai, paukštynai, galvijų prieauglio auginimo fermos, duonos kepyklos.

Daug nežinomųjų

LGPPA prezidentas pastebėjo, kad pačios įmonės dėliojasi procesus, kaip bent minimaliam laikotarpiui užsitikrinti dujų tiekimą. Daugelis turi generatorius, kad turėtų elektros bent kelioms dienoms, bet tam, jog jie pradėtų veikti, taip pat reikia elektros.

„Verslui dar yra labai daug nežinomųjų. Tam, kad įmonės būtų tikros, jog ištikus krizei jos galėtų tęsti darbus, turi būti parengtas labai aiškus, konkretus planas, kaip būtų užtikrinami veiklai būtini energijos ištekliai, pavyzdžiui, priskirtos konkrečios degalinės. Visa tai turime numatyti iš anksto. Valstybė turėtų sustyguoti procesą, padėti verslui finansuoti alternatyvias apsirūpinimo energija sistemas“, – teigė K. Šimas.

Jis vardijo ir kitus svarbius dalykus – krizės atveju svarbu ne tik energijos ištekliai, bet ir logistika, darbuotojai. Turėtų būti užtikrinta, kad darbuotojai nebus šaukiami į karo tarnybą, o galės atvykti į įmonę ir tęsti darbą, kad visi procesai veiktų, bus sudaryta galimybė įmonių transportui laisvai judėti po šalį. „Tada verslas padarys viską, kas įmanoma, kad maisto produktai būtų pagaminti ir pasiektų gyventojus“, – konstatavo grūdų perdirbėjų ir prekybininkų atstovas.

Plačiau skaitykite: https://ukininkopatarejas.lt/naujienos/nuo-tusciu-deklaraciju-iki-tusciu-puodu/