„Tiek grūdų perdirbėjai, tiek grūdų pirkėjai eksportui perka grūdus pagal lietuviškus standartus. Jei grūdų kokybė juos atitinka, grūdai yra nuperkami. Kokios kokybės žaliavos perdirbėjams reikia priklauso nuo to, kokį produktą jie gamina. Pavyzdžiui, kvietinių duonos gaminių gamybai perdirbėjai kaip tik stengiasi nusipirkti kuo daugiau aukštesnių kokybės parametrų kviečių. Jei kalbame apie situaciją tarptautinėje kviečių rinkoje, šiuo metu grūdų rinkoje pasiūla viršija paklausą.

Kokios kokybės žaliavos perdirbėjams reikia priklauso nuo to, kokį produktą jie gamina. Pavyzdžiui, kvietinių duonos gaminių gamybai perdirbėjai kaip tik stengiasi nusipirkti kuo daugiau aukštesnių kokybės parametrų kviečių. Jei kalbame apie situaciją tarptautinėje kviečių rinkoje, šiuo metu grūdų rinkoje pasiūla viršija paklausą. Kalbant apie aukšto baltymo kviečius, mūsų grūdai daugiausia keliaudavo į Vokietiją ir Ispaniją. Šiais metais Vokietija importuoja gerokai mažiau, nes patys užsiaugino tinkamos kokybės grūdų. Tuo tarpu Ispanija importuoja kviečius iš Kanados, jie patys pigiausi šioje kokybės klasėje, o baltymo kiekis yra 15,5–16,0 proc. ir daugiau, hektolitro masė gerokai virš 80 kg/hl. Aukšto baltymo kviečiai taip pat konkuruoja su kviečiais iš Juodosios jūros regiono. Mūsų kviečiai, remiantis lietuvišku LST standartu, neatitinka kokybinių reikalavimų, kuriuos kelia grūdų pirkėjai, ypač šiais metais, kai vidutinė hektolitro masė svyruoja nuo 68 kg/hl iki 76 kg/hl. Štai pavyzdys: priimant kviečius į elevatorių su hektolitru 73 kg/hl, jei tenkins ir kitus rodiklius, bus traktuojama kaip antra klasė, tačiau tarptautinėje grūdų prekyboje šie grūdai bus traktuojami kaip pašariniai, nors baltymų kiekis gali būti 11,5–12,5 proc. ar aukštesnis“, – komentuoja situaciją LGPPA direktorė Dalia Ruščiauskienė.

Plačiau skaitykite: https://kauno.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/grudu-augintoju-isbandymai-nesibaigia-1722479