Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA) prieš pradedant žieminių javų sėją, atkreipia ūkininkų dėmesį į pamažu savo pozicijas Lietuvos laukuose užleidžiančius rugius.
Ruginė duona išlieka vienu ryškiausių Lietuvos kulinarinės tapatybės simbolių, o vietinės kilmės rugiai – svarbi žaliava, padedanti išlaikyti trumpas ir patikimas tiekimo grandines.
Nors pastaraisiais metais rugių laukų plotai atrodo stabiliai (2024 metais Lietuvoje deklaruotas rugių plotas – 26,1 tūkst. ha, 2023 metais – 28,5 tūkst. ha), tačiau paskutinis dešimtmetis rodo ne tik rugių plotų dydžių svyravimo, bet ir mažėjimo tendencijas. Todėl ūkininkai raginami planuojant pasėlių plotus, nepamiršti ir rugių, išlaikyti šią kultūrą sėjomainoje ir pagalvoti apie derliaus realizavimą Lietuvos rinkoje – taip didinant prognozuojamumą visai grandinei – nuo lauko iki kepyklos.
Šiemet tikimasi panašaus derliaus kaip ir pernai
„Rugiai – svarbi mūsų maisto kultūros ir žemdirbystės mozaikos dalis. Matome, kad jų pasėlių apimtys pastaraisiais metais svyruoja, todėl ragintume ūkininkus galvoti kelių sezonų horizontu: išlaikyti rugius sėjomainoje ir, planuojant realizavimą, atsižvelgti į vietinės rinkos poreikius. Juoda lietuviška duona išlieka mėgstamas ir perkamas produktas, o aiškesnis planavimas padeda visiems rinkos dalyviams“, – sako LGPPA direktorė Dalia Ruščiauskienė.
Šiuo metu yra prielaidų nuosekliam balansui: 2025 metais Lietuvoje deklaruota apie 23,6 tūkst. ha rugių – tai rodo esant realų potencialą stabiliai vietinei žaliavai. Jei derlingumas išliks panašus kaip pernai (2024 metais rugių derlingumas buvo 2,79 t/ha; prikulta apie 72,6 tūkst. t. grūdų), didelių pokyčių šiais metais neturėtų būti.
„Per pastaruosius tris sezonus supirkome po 16 tūkst. tonų rugių, o artimiausiu metu planuojame supirkti jau iki 20 tūkst. tonų.
Eksporto rinkose jaučiame vis didesnį susidomėjimą rugių produktais – ruginiais miltais ir kitais grūdų perdirbimo produktais. Užsienio partneriai aktyviai ieško tiekėjų, galinčių užtikrinti stabilius kiekius ir aukštą kokybę. Tai atveria papildomas galimybes Lietuvos perdirbėjams stiprinti pozicijas tarptautinėse rinkose, tačiau tam būtina užtikrinti vietinės žaliavos prieinamumą“, – akcentuoja UAB „Malsena plius“ vadovas Marius Dužinas.
Pasak pašnekovo, vidaus rinkoje taip pat jaučiamas atgimstantis susidomėjimas 100 proc. ruginiais produktais, tokiais kaip miltai, kepinių mišiniai ar kiti perdirbti gaminiai. Vartotojai juos renkasi kaip sveikesnę, skaidulų turtingą alternatyvą, atitinkančią sąmoningo vartojimo ir sveikos gyvensenos principus. Ši tendencija stiprina poreikį stabiliai auginti rugius ir užtikrinti pakankamą vietinės žaliavos kiekį.
„Poreikis ruginei produkcijai auga. Tai aiškus signalas ūkininkams: rinka laukia lietuviškų rugių, o mes – pasiruošę juos supirkti“, – atkreipia dėmesį M. Dužinas.
Ruginė duona neužleidžia pozicijų
Panašiomis įžvalgomis dalijasi ir UAB „Biržų duona“ direktorius Andrius Kurganovas. Pasak pašnekovo, tiek jų turimais rinkos duomenimis, tiek vertinant savo produkcijos pardavimus, akivaizdu, kad ruginės duonos vartojimas yra pakankamai stabilus.
„Vartotojai, perkantys ruginę duoną, yra lojalūs, ir artimiausią dešimtmetį didelių pokyčių rinkoje nesitikime. Tik mes, kaip gamintojai, turime galvoti kaip sudominti mūsų gaminamais ruginiais produktai jaunesnę kartą, šiandieninius paauglius“, – kalba A Kurganovas.
Jo pastebėjimu, greta tradicinės juodos ruginės duonos, toliau plečiasi aukštesnės pridėtinės vertės duonos gaminių segmentai: viso grūdo, su raugu, be pridėtinio cukraus, su sėklomis ir kitomis sveikesnėmis variacijomis.
„Ir, žinoma, man kaip šeimos ir kaip lietuviško verslo atstovui svarbu, kad rugiai būtų užauginami Lietuvoje, kad lietuviški malūnai perdirbtų grūdus, o mes pirktume iš jų miltus ir keptume duoną. Svarbu palaikyti vietos ūkininkus, svarbu, kad būtų vietos žaliavos ir produktai. Vertybiškai svarbu“, – pabrėžia UAB „Biržų duona“ direktorius.
Trumpesnės tiekimo grandinės ir vietinė kilmė padeda tiek perdirbėjams, tiek gamintojams lanksčiau valdyti logistiką, greičiau reaguoti į sezono poreikius ir palaikyti kokybės kontrolę.
„Svarbus ilgalaikis balansas: kad ūkiams būtų patogu planuoti, o perdirbėjai galėtų užtikrinti stabilią, lietuviškos kilmės žaliavą. Sprendimai, priimti iš anksto ir remiantis aiškiais kokybiniais rodikliais, padeda lengviau prognozuoti visą gamybos grandinę – nuo lauko iki pirkėjo krepšelio“, – pažymi D. Ruščiauskienė.
Rugiai – sėjomainai ir mažiau derlingiems laukams
Ūkiuose rugiai gali būti svarbūs ir sėjomainai, ir kaip subalansuojantis elementas greta kitų javų, taip pat – mažinantis priklausomybę nuo vienos kultūros, o technologinė pažanga (hibridinės veislės, tikslesnis tręšimas ir pan.) leidžia stabiliau pasiekti reikiamus kokybinius rodiklius net ir besikeičiančiomis oro sąlygomis.
Jau daugiau kaip du dešimtmečius rugius savo ūkyje Kauno rajone auginantis ūkininkas Audrius Banionis sako, kad ši kultūra jam naudinga ir sėjomainai, ir užsėti mažiau našios žemės plotus, kur neverta tikėtis gero kviečių ar kitų kultūrų derliaus.
„Dirbame daugiau kaip 2000 ha žemės, iš jų rugiais užsėjame apie 200 ha. Derlius šiemet buvo labai geras – 7,2 t/ha. Pernai dėl sausros, dėl kenkėjų derlius buvo prastesnis – 5 t/ha. Didžiąją dalį grūdų sunaudojame patys, parduodame tik dalį rugių. Turime patikimus partnerius, kurie nuolat supirkinėja iš mūsų rugius už gerą kainą. Tai suteikia ūkiui stabilumo, o man – ramybės“, – dalijasi savo patirtimi ūkininkas A. Banionis, taip pat turintis savo kepyklą ir kepantis duoną bei kitus gaminius.
Kalbant apie rugių perspektyvą, galima įžvelgti daug galimybių. Vartotojų pasirinkimai ir rugių derliaus stabilumas leidžia pagrįstai tikėtis, kad lietuviška ruginė duona ir toliau bus kepama iš Lietuvoje užaugintų rugių. Tai – pragmatiškas kelias, kuriuo būtų stiprinama vietinės kilmės vertė, mažinamos rinkos svyravimų rizikos ir būtų išsaugotas produktas, kuriuo lietuviai pagrįstai didžiuojasi.