Mažos grūdų supirkimo kainos, stipraus euro įtaka, arši pasaulinė konkurencija ir Europos Sąjungos politika keičia Lietuvos grūdininkystės tikrovę. Apie tai su LGPPA prezidentu Karoliu ŠIMU kalbasi žurnalo „Mano ūkis“ žurnalistė Eulalija Jonuškienė.

Jo argumentai apie Lietuvos grūdų sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę:

• Pirma, reikia būti realistams ir suprasti, kad šalyse auginama tai, kas geriausiai auga. Galima prisėti įvairių augalų, bet nereiškia, kad turėsime rinką. Mūsų klimato sąlygomis javai auga geriausiai – ūkininkai tai jau seniai suprato. Netgi tokios išsivysčiusios šalys, kaip Kanada, Australija ar JAV, eksportuoja nuo 50 iki 75 proc. savo užaugintos produkcijos.
• Antra, jeigu Lietuva būtų Vakarų Europoje, šalia turtingų šalių ir didelių rinkų, tarkime, Prancūzijos, Nyderlandų, Vokietijos, galėtume auginti įvairesnę produkciją. Vis dėlto mūsų kaimyninių valstybių ekonominė situacija panaši į mūsų – jos yra mažos. Be to, esame atriboti nuo Rytų, su kuriais nevyksta prekyba. Tad sumažėja galimybė eksportuoti įvairią produkciją į artimas šalis, o vežti toliau labai brangu. Tam reikia turėti rinką – be jos auginti neapsimoka. Žinoma, galima rasti nišą, yra sėkmės istorijų, bet visos Lietuvos niša nepaversime.
• Ar verta daugiau grūdų perdirbti? Taip, ir mes tai darome. Vis dėlto yra dvi problemos: produkciją realizuoti sunkiau nei žaliavą. Lietuva – maža rinka su dideliu grūdų pertekliumi. Grūdai yra likvidi prekė, jie daug kam tinkami, kol dar neperdirbti, todėl juos visada pavyksta parduoti. Lietuva eksportuoja apie 5 mln. t įvairių grūdų. Įsivaizduokite, jeigu reikėtų eksportuoti 5 mln. t produktų – tai ne taip lengva, ypač kai esi maža šalis. Nuostabu, jei pavyksta gaminti vis daugiau produktų, vis dėlto tai labiau didžiųjų žaidėjų reikalas.
• Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija apskaičiavo, kad vienam šalies gyventojui tenka apie pusę tonos perdirbtos produkcijos – tai vienas didžiausių rodiklių pasaulyje. Perdirbame vis daugiau – 2026 m. maisto produktų, pašarų ir biodegalų perdirbimas padidės 300–400 tūkst. tonų.

Visą straipsnį skaitykite: https://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2026/01/karolis-simas-si-sezona-reikia-isgyventi/