Liepos 21 d. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) nariai susirinko į 2022 m. darbų bei planų apžvalgos metinę konferenciją. Asociacijos prezidentas Karolis Šimas pristatė asociacijos nuveiktus darbus, rinkų situaciją ir grūdų pramonės lūkesčius, kuri metus pradėjo planuojamų investicijų nuotaikomis. Pasak jo, dabartinė gamtinė situacija teikia daug vilčių dėl naujo derliaus, nors vos prieš 10 dienų prapliupęs lietus išguldė per 20 proc. laukų. Kol kas daugiausiai nerimo kelia derliaus kokybė, kuri paaiškės nukūlus laukus. Visgi planuojama, jog derlius nenuvils, tenkins šalies perdirbėjų poreikius. Taip pat tikimasi, jog naujas derlius grūdų eksportuotojams išlaikys rinkas, kurios pageidauja aukštesnio baltymingumo ir Lietuvai neteks konkuruoti su mažo baltymingumo grūdus auginančiomis šalimis. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog artimiausiu metu gali koreguotis ir kainos, atsivėrus grūdų eksportui iš Ukrainos. Liepos 22 d. Turkijoje suplanuotos derybos dėl Ukrainos grūdų eksporto atnaujinimo globojant Jungtinėms Tautoms. Dėl to gali būti pasirašytas dokumentas, kuriame būtų numatyti šalių įsipareigojimai dėl saugaus eksporto maršrutų Juodojoje jūroje eksploatavimo.
LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė konferencijoje pateikė kokybės apžvalgą planuojamam 2022 m. derliui, su kokiomis grūdų ligomis ir kenkėjais šiemet kovoja Lietuvos ūkininkai. Kiek vėliau asociacija pateiks ūkininkams mokslininkų rekomendacijas, kaip pasirūpinti, kad ligos ir kenkėjai nesunaikintų būsimų derlių.
ILAW LEXTAL advokatė Vilma Sabaliauskienė supažindino su naujausia teisine praktika, nenugalimos jėgos aplinkybėmis ir jų kvalifikavimu sutarčių teisėje 2022 metais. Daug dėmesio skirta atsinaujinančiai energetikai, galimybėms įmonėms. Naujausias rinkos tendencijas, kurias pristatė įmonės „Green genius“ tiekimo vadovas Arvydas Noreika. Konferencijoje pristatytos ir grūdų elevatorių automatizavimo galimybės. Naujausius technologinius sprendimus pristatė „TPA“ technologinių procesų automatizavimo įmonės vadovas – Alvydas Andrijauskas.
Išlieka įtampa dėl infliacijos ir energijos kainų
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas LGPPA nariams pristatė ekonomikos, finansų ir žaliavų rinkų prognozę. Pasak jo,
infliacija vis dar smarkiai viršija rinkos lūkesčius, centriniai bankai įsibėgėja su lūkesčius viršijančiu palūkanų normų didinimu. Tačiau kai kurių žaliavų kainos jau nemažai pasikoregavo žemyn nuo piko, kuris fiksuotas balandžio-gegužės mėnesiais. Darbo rinka išlieka labai stipri ir tai yra geras ženklas. Vis gi antrą pusmetį, pasak ekonomisto, stebėsime spartų palūkanų normų didinimą.
T. Povilauskas apžvelgė ir skolinimosi kapitalo rinkose brangimą, kuriam įtaką daro didesnės vertinamos kredito rizikos. Jo teigimu, ES pramonei ir valstybėms viena didžiausių problemų ir toliau išliks gamtinių dujų tiekimas ir kainos, kurios lemia ir rekordines elektros kainas biržoje.Taip pat įtempta išlieka naftos ir degalų rinka, nors degalų kainos truputį pakrito per praėjusias kelias savaites. Pasak ekonomisto, prognozuojama, kad 2022 metais realusis Lietuvos BVP augs 0,9 proc.,2023 metais didės 1,8 proc.
Eksportas į Rusiją ir Baltarusiją toliau mažės, sparčiau ims mažėti ir prekių bei paslaugų importas iš šių valstybių. Neigiamą įtaką Lietuvos ūkio plėtrai darys prastesnė pagrindinių eksporto partnerių ekonomikos padėtis. Metinė infliacija Lietuvoje liks didelė dar keletą mėnesių ir darys vis didesnę įtaką namų ūkių vartojimui, ypač nuo rudens.
Nerimą kelia, jog infliacija po ilgos pertraukos viršija pajamų augimą, daro vis labiau neigiamą įtaką mažmeninei prekybai. Pasak ekonomisto, infliacija atsitraukti neskubės. Metinė infliacija pagal SVKI birželį pasiekė 20,5 proc. Liepą metinė infliacija pasieks 23 proc. Maisto kainų augimas artėja prie piko ir Lietuvoje išlieka, EUROSTAT duomenis, vienas didžiausių ES. „Gegužės pradžioje prognozavome, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2022 m. sieks 14,7 proc., kitąmet 3,8 procento, tačiau tai aiškiai pasenusi prognozė. Dabar tikimės apie 18 proc. šiemet ir apie 6 proc. kitąmet“, sakė – T. Povilauskas.
Rusijai trukdys sankcijos
Įmonė „Skovs Korn Baltic“ pristatė naujo derliaus prognozes ir eksporto potencialą. Šiuo metu fiksuojamas geras kviečių derlius ES ir Rusijoje, geros prognozės ir Australijoje auginamiems grūdams. Iš principo, tai kompensuoja didžiąją dalimi netektis, dėl sutrikdyto Ukrainos kviečių tiekimo. „Nepaisant didelio derliaus Rusijoje, jo prieinamumas ribotas. Viena pagrindinių priežasčių, jog dauguma bankų atsisako finansuoti rusiškos kilmės grūdus. Papildomas faktorius – pirkėjų priešiškumas prekiauti rusiškais grūdais, dalis laivų savininkų atsisako transportuoti rusiškos kilmės grūdus. Derlius Rusijoje aukštas, tačiau baltymas gerokai žemesnis – panašu, kad pas pagrindinius eksportuotojus bus didzioji dalis 11/11,5 – todėl 12,5 ir aukštesnis baltymas, panašu, kad turės gerokai didesnę premiją, negu įprastai”, – teigiama „Skovs Korn Baltic“ pranešime.