Jau tampa tradicija į pavasarinį Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidiumo posėdį pasikviesti žemės ūkio ministrą. Malonu, kad ir šį kartą prie susitikimo prisijungė  žemės ūkio ministras Andrius Palionis, atsakęs į LGPPA narių pateiktus klausimus.

Susitikimo pradžioje LGPPA prezidentas Karolis Šimas apibendrintai pristatė ministrui kelias pagrindines aktualijų grupes. Pirmoji – grūdų kokybė ir jų supirkimo tvarka. Pasak K. Šimo, lietuviai eksportuotojai turėjo šį sezoną daug problemų dėl grūdų kokybės, nes dėl nepalankių oro sąlygų kviečių grūdai buvo gerokai mažesni, neatitiko kitų kokybės rodiklių. Tad gerokai sunkiau rasti pirkėjų šio sezono derliui, o juo labiau – tikėtis geros kainos, dalį kontraktų net teko atsipirkti, nes nebuvo galima tenkinti sutartyje numatytų kokybės reikalavimų.

Grūdų kokybei, o tuo pačiu ir visos šalies įvaizdžiui didžiulę grėsmę kelia ir pastaruoju laiku maistui skirtų grūdų kroviniuose aptinkamos beicuotos sėklos. Keli tokie grūdai užteršia visą laivą ir gali iššaukti rimtas sankcijas eksportuotojams.

Tad tokioje situacijoje grūdų eksportuotojai tikėtųsi bent jau nesikeičiančios grūdų supirkimo tvarkos, nes net nedidelės korekcijos reikalauja didžiulių investicijų perprogramuojant visą supirkimo sistemą. Ir neretai laikas parodo, kad įvesti nauji reikalavimai nėra efektyvūs. Pavyzdžiui, naujas reikalavimas plombuoti mėginius bei saugoti juos dvigubai ilgiau nei buvo iki šiol, realiai buvo nereikalingas. Iš kelių šimtų tūkstančių grūdų mėginių arbitražiniams tyrimams grūdų augintojai išsiuntė tik apie šimtą mėginių, ir dauguma jų atitiko įmonių laboratorijose gautus tyrimus, o buvo ir keli tokie atvejai, kad arbitražiniai tyrimai buvo nepalankūs patiems ūkininkams. Taigi, išvada galėtų būti – ši naujai sukurta grūdų supirkimo tvarka įsivaizduojamo rezultato nedavė. Tačiau visi šie reikalavimai  gerokai sulėtino grūdų supirkimo procesą, jų saugojimas papildomai kainavo grūdų supirkėjams ir generavo daug plastiko atliekų.

Dar viena aktuali tema – nuolat skamba raginimas kuo daugiau grūdų perdirbti Lietuvoje. Deja, norinčioms plėsti ar atnaujinti gamybinius pajėgumus įmonėms labai sudėtinga sulaukti valstybės paramos, kuri kartais nukeliauja pareiškėjams, kurie nepasiruošę įgyvendinti projektų, o tie, kurie galėtų juos realizuoti, tampa situacijos įkaitais.

Dėmesio sulaukė ir neseniai pasigirdęs siūlymas atsisakyti biodegalų maišymo, nes tai esą mažintų degalų kainas. Asociacijos narės – biodegalų gamintojos – paskaičiavo, kad atsisakius biodegalų maišymo, vienas litras degalų kainuotų tik 1,5 ct/l pigiau. O biodegalų dalį užimtų pastaruoju laiku sparčiai brangstantis iškastinis kuras. Toks sprendimas verstų uždaryti biodegalų gamybos įmones, rapsus auginantys ūkininkai turėtų ieškoti, kur juos realizuoti.

Paliesti ir kiti aktualūs: maisto rezervo kaupimo, galimybės dirbti užtikrinimo krizės atveju – klausimai.

Ministras A. Palionis sakė išgirdęs LGPPA narių aktualijas ir žadėjo aptarti su komanda jų sprendimo kelius.