Ilgametė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) tradicija prieš prasidedant didiesiems vasaros darbams pakviesti savo narius į vasaros konferenciją išlaikyta ir šiemet – liepos 17 d. kolegos rinkosi Palangoje.

Renginį pradėjo Asociacijos prezidentas Karolis Šimas, pasveikinęs susirinkusius ir trumpai priminęs pagrindinius šių dienų iššūkius, kurių pagrindinis – viskas itin neaišku, situacija – tiek politinė, tiek jos nulemta ekonominė – labai sparčiai keičiasi.

„Tai, kas vyksta politikoje, įtakoja, kaip gyvename šiandien“, – pradėjo savo pranešimą prof. Margarita Šešelgytė, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė.

Jos pranešimas „Europos vaidmuo pasaulio geopolitinėje situacijoje ir Lietuvos perspektyvos“ – sulaukė daug klausimų dėl jame aptartų itin aktualių temų – kaip keičiasi JAV įtaka pasaulyje, kaip į tai reaguoja Kinija ir kitos didžiosios valstybės, kaip šiame kontekste atrodo Europa ir Lietuva, kokių perspektyvų galime tikėtis. Situacija iš tiesų sudėtinga, nes, pasak pranešėjos, „pasaulis darosi vis mažiau prognozuojamas“.

„Transatlantinis aljansas išlieka, bet praranda vertybinį turinį – dominuoja interesai. Europa, matydama, kas vyksta JAV, turėtų daugiau pagalvoti apie strateginės autonomijos būtinybę ir strateginės galios ribas. Dabar situacija nėra labai gera: trūksta gynybos pajėgumų, stinga politinės valios, greitų sprendimų mechanizmų, technologinio proveržio. Europos nesustiprina ir regioniniai skirtumai: skirtingas grėsmių suvokimas ir investavimo pasiryžimas“, – kalbėjo prof. Margarita Šešelgytė.

Ką tokioje situacijoje turėtų daryti mažos valstybės, pavyzdžiui, Lietuva? Pagrindinė rekomendacija būtų: atsparumo stiprinimas – įvairiais lygmenimis.

Apie ekonominę situaciją pasaulyje ir Lietuvoje kalbėjo AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis, pristatydamas pranešimą „Ekonominė pasaulio, Europos situacijos apžvalga  per geopolitinę prizmę.  Lietuvos ekonominė apžvalga bei Lietuvos verslo ateities perspektyvos“.

Šis pranešimas tarsi pratęsė ankstesnį, nes, kaip ir minėta, politiniai didžiųjų valstybių sprendimai turi milžiniškos įtakos pasaulio ekonominei situacijai. Realybė – pasaulinėje prekyboje – šimtmetį nematyti pokyčiai, nulemti JAV muitų politikos. Kaip į Donaldo Trumpo politiką sureagavo rinkos? Susvyravo pasitikėjimas JAV doleriu ir obligacijomis. JAV gyventojų ir verslo lūkesčiai smarkiai krito.

Tuo tarpu euro zonos pramonėje – stabilizacija po gilaus nuosmukio, vartojimas akivaizdžiai atsigauna, tai lemia mažesnė infliacija, augantys atlyginimai. Lietuvos ekonomikos augimas vis dar išsiskiria regione, ir gresiantys JAV muitai didelės įtakos mūsų šaliai neturės. Lietuvos pramonės apimtys – rekordinėse aukštumose, užimtumas – taip pat. Mažesnės palūkanos ir augančios pajamos atgaivino NT rinką. Tiesa, mažmeninės prekybos augimas sulėtėjo, tas pats nutiko ir atlyginimų augimui. Infliacija kiek pagadino gyventojų nuotaikas, bet lietuvių pasitikėjimo rodiklis išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje – tokios gan optimistinės pagrindinės dr. N. Mačiulio pranešimo įžvalgos mūsų šaliai.

Paskutinė konferencijos tema buvo itin artima LGPPA nariams – grūdų  derliaus prognozės pasaulyje ir Lietuvoje, eksporto potencialas – pranešimą apie tai pristatė

„Copenhagen Merchants/ CM Kaunas“ vadovas Gintaras Pauža.  Pasak pranešėjo, skiriamieji  būsimo sezono bruožai gali būti: tikėtina, itin geras JAV kukurūzų derlius ir prekybos karai. Pastaruosiuose galimi du scenarijai: JAV pavyksta priversti kitas šalis pirkti daugiau amerikietiškų prekių, taip pat ir žemės ūkio produkcijos, o antrasis – šalys taiko abipusio importo muitus, kurie pabrangina prekes, mažina prekybos efektyvumą.

Temos buvo tikrai aktualios, diskusijos nesibaigė ir po oficialių pranešimų.