Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatoma , nustatyti bioekonomikos plėtros kryptis šalyje, siekiant padidinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą .
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įgyvendinant programos „Europos horizontas“ projektą „BOOST4BIOEAST – BOOSTing the bioeconomy transformation FOR (4) the BIOEAST region“ surengė strategines sesijas, suformuluoti Lietuvos bioekonomikos sistemos viziją, išskirti jos vystymo kryptis bei veiksmus.
Š. m. birželio 5 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko pirmoji strateginė sesija „Lietuvos bioekonomikos sistemos stiprybės, silpnybės, iššūkiai ir galimybės, jos tikėtinos ir pageidautinos būklės 2040 metais vizijos“.
Šioje sesijoje dalyvavome ir mes, bei pasisakėme, kaip turėtų būti nustatomos bioekonomikos kryptys, kad tai galėtų būti pramonės stiprybė. Mes išreiškėme savo pozicija:
Reikalinga užtikrinti perdirbėjų interesų atitikimą Vyriausybės iniciatyvose finansuoti bioekonomikos klasterius ir pramonės parkus regionuose, taip sukuriant papildomas gerai apmokamas darbo vietas. Pagrindiniai aspektai:
- Bioekonomikos klasterių svarba: gali prisidėti prie regionų ekonomikos augimo, skatindami inovacijas ir tvarumą, o tai gali padėti pritraukti investicijas ir kurti naujas darbo vietas.
- Pramonės parkų plėtra: naudą, įskaitant infrastruktūros gerinimą ir verslo sąlygų palengvinimą. Tai gali padėti pritraukti daugiau įmonių = indėlis Lietuvos ekonomikai.
- Darbo vietų kūrimas: Pabrėžkite, kaip šios iniciatyvos gali prisidėti prie gerai apmokamų darbo vietų kūrimo, kurios yra būtinos regionų gyventojams ir padėtų skatinti ekonominį augimą, tačiau reikia nepamiršti, jog automatizacija ir skaitmenizacija pramonėje išliks vienas pagrindinių konkurencinio pranašumo veiksnių.
Orientacijoje į pramonės konkurencingumą didinančių sprendimų priėmimą, sprendimai turi būti paremti įvairių sektorių nuomone, siekiant įgalinti inovacijų ekosistemos funkcionavimą: Verslo, Akademinės bendruomenės, ne tik Viešojo sektoriaus.
Svarbu, kad vertinant finansuojamus projektus, būtų įvertinami trys aspektai:
- Inovacijos technologijos (Įvertinami šiuolaikiniai poreikiai technologijų srityje ir kokiais būdais juos galima patenkinti. Pareiškėjų reiktų reikalauti tiksliai nurodyti savo siūlomos idėjos atitikmenį konkrečiai siekiamam poveikiui)
- Rinka ir konkurencingumas (Vertinama, kokios rinkos hipotezės su ekonominėmis perspektyvomis yra projekto atspirties taškas, ir nurodoma kokį poreikį rinkoje siekiama patenkinti. Vertinimas turi būti paremtas subjektyviuoju pareiškėjo projekto poveikio vertinimu nukreiptu į klientą ir rinką)
- Tvarumas (Įvertinama kaip projekto rinkos hipotezė yra susijusi su aplinkos ir socialinėmis perspektyvomis, ir nurodoma koks preliminarus poreikis bus patenkintas)