Taip pavadintas korespondento Stasio Bielskio straipsnis publikuotas laikraštyje ir portale „Ūkininko patarėjas“.
Straipsnyje rašoma apie tai, kad Žemės ūkio ministerija koreguoja teisinį santykių reglamentavimą tarp grūdų pardavėjų ir pirkėjų. ŽŪM pakeitė procedūras, susijusias su mėginių saugojimu, stebėjimo teisėmis ir dokumentavimo reikalavimais. ŪP paprašė rinkos dalyviu pakomentuoti šią naują tvarką.
Straipsnyje cituojamas ir LGPPA direktorės Dalios Ruščiauskienės atsakymas:
Dalis sausio 20 d. įsigaliojusioje naujojoje Grūdų ir (ar) aliejingųjų sėklų ėminių ėmimo iš transporto priemonių tvarkoje numatytų reikalavimų – tyrimus gali stebėti grūdų pardavėjas ar jo atstovas, teikiama arbitražiniam tyrimui reikalinga pakuotė ir kiti – buvo taikomi iki šiol. Esminis pokytis – reikalavimas kiekvieną mėginį plombuoti, jį saugoti 48 val. ir atlikti arbitražinius tyrimus pamatiniais metodais.
Ne kartą tiek susitikimuose su žemdirbiais, tiek teikdami pastabas Žemės ūkio ministerijai teigėme, kad kiekvieno mėginio plombavimas prasmės neturi, nes grūdų augintojas ar jo atstovas turi teisę stebėti tyrimą, esant poreikiui, jį kartoti, o nesutikus – siųsti mėginius arbitražiniam tyrimui, ir tik tokiu atveju mėginiai plombuojami. Plombuojant visus mėginius gaištamas laikas, trunka apie 15 min. ilgiau. Šiuo metu tai nėra problema, nes dabar – ne derliaus sezonas, priimami nedideli kiekiai grūdų. Tačiau ir dabar žemdirbiai piktinasi, kad net sutikdami su tyrimų rezultatais turi dalyvauti plombuojant ir gaišti laiką, o derliaus supirkimo metu tai bus nemenkas iššūkis darbuotojams ir stabdis patiems grūdų augintojams, laukiantiems parduoti grūdus.
Be to, dėl reikalavimo saugoti mėginius 48 val. susidaro dvigubas kiekis mėginių, o jiems saugoti reikia papildomų, tinkamai įrengtų patalpų. Reikalavimams įgyvendinti reikės ir naujų darbuotojų, daugiau plastiko pakuočių, kurias įmonės turės sutvarkyti, ir visa tai pareikalaus papildomų investicijų. Iki šiol arbitražui siunčiami tyrimai buvo atliekami tais pačiais metodais, kaip ir įmonėje. Dalis tyrimų atliekama „Infratec“ prietaisais, kurie pagreitina tyrimo atlikimą ir taip taupo laiką. Šių prietaisų naudą įvertino ŽŪM, daugiau kaip prieš 20 metų pati nupirkusi pirmuosius prietaisus. Naujoje tvarkoje yra nustatyta prievolė tyrimus atlikti tik pamatiniais metodais, todėl norėdami, kad tyrimai būtų palyginami, turėtume ir visų perkamų grūdų tyrimus atlikti tais pačiais pamatiniais metodais. Įvertinus grūdų srautus sezono įkarštyje, to padaryti neįmanoma, nes vien baltymų tyrimas užtrunka kelias valandas, tad per dieną būtų priimami grūdai ne iš šimtų, bet tik iš kelių augintojų. „Infratec“ prietaisais atliekami tyrimai yra patikimi, jų patikras atlieka Valstybinė augalininkystės tarnyba. Skirtingais metodais atliekami tyrimai nėra lyginami, todėl įmonės plombuoja po du mėginius, kuriuos arbitražo atveju siųs tyrimams ne tik pardavėjas, bet ir pirkėjas. Nes jei rezultatus tektų tikslinti, rezultatai gali būti palankesni ne tik pardavėjui, bet ir pirkėjui. Nors yra galimybė grūdų tyrimus atlikti tarptautinėse laboratorijose, dėl praktiškumo paprastai pasirenkama VAT laboratorija, kuri nėra akredituota atlikti grūdų kokybės tyrimus. Tad nauja tvarka gali įnešti dar daugiau neaiškumų bei ginčų teismuose, jei tokie įvyktų.
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančių Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo‒pardavimo sutarties tipinių sąlygų nuostatos. Tačiau sutarčių tarp ūkio subjektų laisvę užtikrina Civilinis kodeksas ir Reglamento Nr. 1308/2013 168 str. 6 dalis, tad valstybės institucijos neturėtų į tai kištis. Norėdami išvengti vienašališkų sprendimų, teikėme savo pasiūlymus dėl šio dokumento ir po diskusijų su ŽŪM ir žemdirbių atstovais sutarėme dėl kai kurių sutarčių sąlygų. Pavyzdžiui, tipinės sutarties sąlygose įteisinta, kad arba grūdų kokybė nustatoma iš kiekvienos siuntos atskirai, arba skaičiuojama visų siuntų vidutiniai grūdų kokybės parametrai, arba grūdų kokybė nustatoma pagal abiem šalims priimtiną būdą. Buvo kilęs klausimas dėl grūdų kokybės rodiklių apvalinimo. Tam yra tarptautinės metodikos, nustatančios, kokiais prietaisais atliekami tyrimai, koks galutinis tikslumo rezultatas. Jas yra perėmusi ir Lietuva, todėl grūdų kokybės rodikliai apvalinami pagal šių metodikų reikalavimus. Ši ir anksčiau taikyta tvarka buvo įtraukta į tipines sutarties sąlygas. Toks pat sprendimas priimtas ir dėl glitimo rodiklio tyrimo. Jo paklaidos irgi aprašytos standartuose ir įmonės jais vadovaujasi – šis punktas taip pat yra įrašytas į naujas tipines sutarties sąlygas.
Į sutartis įtrauktas naujas punktas „Jeigu Pirkėjas grūdų negali priimti Sutartyje numatytu laikotarpiu į Sutartyje nurodytą priėmimo vietą (-as) dėl kokių nors priežasčių, privalo tokiomis pat sutarties sąlygomis priimti į kitą priėmimo vietą ir, jeigu transportavimo atstumas iki kitos priėmimo vietos didesnis nei iki Sutartyje nurodytos priėmimo vietos, susidariusį skirtumą už transportavimo sąnaudas turi kompensuoti Pirkėjas.“ Įprastai priimame grūdus sutartoje vietoje, jei nutinka, kad dėl vietos stokos grūdai priimami kitur, tai atstumas gali būti ne tik ilgesnis, bet ir trumpesnis. Todėl tokių sąlygų įtraukimas į tipines sutartis yra vienpusis grūdų pardavėjo naudai.
Kai kurie punktai, pavyzdžiui, į tipines sutartis įtrauktos abipusių skolų įskaitymo sąlygos, dubliuoja Civilinio kodekso 6 knygos IX skyriaus antro skirsnio „Įskaitymas“ reikalavimus ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 9 str. 1 dalį.
LGPPA priklausančios įmonės jau daug metų yra šioje rinkoje, sėkmingai bendradarbiauja su grūdų augintojais, ir yra suinteresuotos, kad būtų geri santykiai bei sąžiningas abipusis bendradarbiavimas. Ir tikrai gali toliau sėkmingai tęsti šį bendradarbiavimą be papildomų valstybės institucijų reguliavimų. Kalbama apie biurokratijos mažinimą, ką deklaruoja ir ŽŪM, o realybėje elgiamasi priešingai.
Straipsnį skaitykite: https://ukininkopatarejas.lt/naujienos/nauja-grudu-pardavimo-tvarka-ju-pirkliams-nepatinka/