Taip pavadintas žurnalistas Vidos Tavorienės straipsnis, publikuotas laikraštyje “Ūkininko patarėjas”.

Jame rašoma: „Lietuvos grūdų prekybininkų ir perdirbėjų asociacijos (LGPPA) direktorė Dalia Ruščiauskienė akcentavo, kad nauji Kelių priežiūros ir finansavimo įstatymo pakeitimai, apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių sąrašo papildymas neabejotinai padidins sunkiasvorių transporto priemonių naudojimo mokesčius už važiavimą valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. O tai turės įtakos  maisto produktų transportavimo sąnaudoms vietos rinkoje ir neigiamai atsilieps konkurencingumui, dirbant su kaimyninėmis šalimis – Lenkija, Latvija, Estija.

„Pagal atliktus skaičiavimus, pavyzdžiui, grūdinių žemės ūkio žaliavų pervežimo sunkiasvore transporto priemone iš Kauno į Klaipėdą ir atgal  kaštai padidėtų maždaug 4 Eur/t (500 km. x 0,2 Eur/km = 100 Eur). Prie kilometro kainos dedamosios pridėjus 0,20 Eur vienam kilometrui, neapsimokėtų vežti dalies  krovinių iš Lenkijos į Klaipėdos uostą, o dalis šiaurės Lietuvos žemės ūkio krovinių būtų perkeliami iš Lietuvos į Latvijos uostus“, – aiškino LGPPA direktorė.

Ji ŪP akcentavo, kad asociacijos nariai nėra  nusiteikę prieš mokesčius, kurie yra svarbūs kelių infrastruktūrai gerinti, tačiau jie dirba tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose, todėl, prieš priimant tokius sprendimus svarbu įvertinti kitų valstybių taikomus mokesčius ir atlikti poveikio verslui vertinimą, numatyti įstatymo įsigaliojimui tokį pereinamąjį laikotarpį, kad verslas galėtų tam pasiruošti. Taip pat svarbu užtikrinti, kad surinkti mokesčiai iš tiesų būtų naudojami minimam tikslui – kelių infrastruktūrai gerinti.

Kadangi kelių mokesčių didinimas aktualus visam maisto ir žemės ūkio produktų sektoriui, LGPPA kartu su kitomis organizacijomis kreipėsi į Vyriausybę, Seimo Kaimo reikalų bei Ekonomikos komitetus, Susisiekimo ir Finansų ministerijas, kad prieš priimant įstatymų pakeitimus, būtų atliktas poveikio verslui vertinimas, apskaičiuota, kaip kelių mokesčio padidinimas atsilieps būtiniausių produktų kainoms, kokią įtaką turės konkurencijai eksporto  rinkose.

Kreipimesi prašoma atidėti  įstatymo keitimo įsigaliojimą iki 2030 m., t. y. kiek leidžia direktyva, bei  taikyti mažiausius  kelių rinkliavos ribinius tarifus vežant žemės ūkio ir maisto produktus. Siūloma, kad infrastruktūros mokesčio ribiniai tarifai krovininių transporto priemonių atžvilgiu būtų diferencijuoti ne tik pagal didžiausiąją leidžiamąją masę, bet ir pagal CO2 taršos bei EURO taršos klases.

„Dabartinėje dokumento versijoje CO2 dedamoji  yra akcizo mokesčio dalis, kuri atsiranda ir naujame įstatymo projekte.  Patvirtinus tokį įstatymą,  CO2 mokestis būtų mokamas du kartus. Todėl siūlėme sureguliuoti įstatymus taip, kad mokesčiai nebūtų dvigubinami“, – svarbią aplinkybę akcentavo D. Ruščiauskienė.

Verslo organizacijos taip pat prašo nukelti sprendimą dėl  mokamų valstybinės reikšmės kelių ilgio  išplėtimo,  kol nėra padarytas šio ketinimo poveikio vertinimas ir šio poveikio vertinimo rezultatai  neaptarti su socialiniais partneriais“.

Visą straipsnį skaitykite: ttps://ukininkopatarejas.lt/naujienos/radikalus-transporto-apmokestinimo-pokyciai-ant-kieno-kupros/

Algimanto Snarskio piešinys