Taip pavadintas straipsnis publikuotas portale ir laikraštyje „Ūkininko patarėjas“.

LGPPA prezidento Karolio Šimo komentaras:

Šiuo metu javų augintojai neturėtų nerimauti dėl to, kad jie negalės įvykdyti išankstinių grūdų pardavimo sutarčių. Taip, Lietuvoje yra paskelbta ekstremali situacija, tačiau neteko girdėti, kad kažkas iš grūdų augintojų prarado pusę ar daugiau derliaus. O visi javų augintojai puikiai žino tiek Žemės ūkio ministerijos, tiek grūdų pirkėjų teiktas rekomendacijas, kuriomis nepatariama išankstinėmis sutartimis parduoti daugiau kaip trečdalį planuojamo derliaus. Tad jeigu jie paisė šių rekomendacijų, problemų tikrai neturėtų kilti. Juo labiau, kad derlingumu dauguma augintojų tikrai nesiskundžia.

Mūsų turimais duomenimis, išankstinėmis sutartimis parduota tik apie 15-20 proc. šiemetinio derliaus, tai istoriškai vienas mažiausių procentų.

Beje, tie ūkininkai, kurie sudarė išankstines sutartis ir pavasarį fiksavo  pardavimo kainas, jos buvo aukštesnės nei dabar.

Jei bus javų augintojų, kurie pateiks įrodymus, kad žuvo didžioji dalis vienos ar kitos grūdų rūšies pasėlio ir nėra kaip vykdyti išankstinės sutarties, tada kalbėsime su jais ir ieškosime geriausios išeities.

Taip pat norime atkreipti dėmesį – išankstinėse sutartyse yra punktas, teigiantis, kad šalys nuo atsakomybės už sutarties įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atleidžiamos, jeigu pažeidimas įvyko dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Tačiau šalys aiškiai susitaria, kad visos meteorologinės sąlygos, kurios nėra neįprastos Lietuvos klimatui (įskaitant, bet neapsiribojant lietus, sniegas, sausra, šaltis ir kitos Lietuvos klimatui būdingos sąlygos), nebus laikomos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Taigi, ekstremali situacija neatleidžia nuo atsakomybės vykdyti sutartis.

Tačiau nukentėję nuo ekstremalios situacijos ir patyrę žalą ūkininkai gali kreiptis valstybės paramos atlyginti žalą ir, jei bus patvirtinta parama iš Europos Komisijos, galimai ją gauti.

Taip pat atsirado papildomos valstybinės reguliacinės priemonės, suteikiant lankstesnius įsipareigojimų vykdymo terminus. Žemės ūkio ministerijos  priimtais sprendimais  pratęsta posėlio sėja, žaliojo pūdymo, pievų  sutvarkymo terminai bei kitos priemonės, o kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją ar „Sodrą“, gali būti taikomi mokestiniai atidėjimai.

Taigi, pasikartosime – jei bus tokių atvejų, kad javų augintojas negali vykdyti iš anksto sudarytos sutarties, grūdų supirkėjai yra pasiruošę kalbėtis ir ieškoti geriausio sprendimo, pavyzdžiui, išdėstyti nuostolius per kelis metus ar pan.

Straipsnį skaitykite: https://ukininkopatarejas.lt/naujienos/stichiniai-lietus-prievoliu-nenuplove/