• Home
  • Cloud
  • „Žalios Lietuvos“ diskusija – aplinką tausojantis žemės ūkis ir maisto pramonė

„Žalios Lietuvos“ diskusija – aplinką tausojantis žemės ūkis ir maisto pramonė

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos komanda 2020 sausio 8 dieną surengė šeštąją šalies vadovo inicijuotos „Žalios Lietuvos“ diskusiją, skirtą žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui. Grūdų perdirbimo ir Prekybos sektorių atstovavo Lietuvos Grūdų Perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas ir Roquette Amilina“ valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius. Asociacijos prezidentas savo pristatyme akcentavo, kad  rengiant  Nacionalinį klimato kaitos planą ir strategiją pradžioje nebuvo padaryti teisingi žingsniai. Nacionalinis klimato kaitos planas nebuvo derintas su socialiniais partneriais ir  pateiktas EK,  kurį dabar nėra paprasta pakeisti, nors tai ir bandoma daryti. Pokalbio metu akcentuota, kad nėra     daromi Lietuvos nei Europos mastu  klimato poveikio aplinkai tyrimai. Pagal paskutinį finansinį  laikotarpį ir dabar matoma, kad finansavimas ateina ne visada ten, kur tai turėtų didžiausią ekonominę naudą valstybei. Todėl labai svarbu , kad finansavimas būtų nukreiptas ten, kur duotų didžiausią naudą. Reikia žiūrėti į visas maisto sekos grandines pilnai, nes jos sudaro apie 20 proc. bendrų šalies ūkio pajamų. Kalbant apie grūdų sektorių per keletą metų investuota ne vienas mljrd. eurų, kas leido išvystyti didelį elevatorių tinklą, geležinkelio struktūrą, uosto plėtrą, kitas šį sektorių aptarnaujančias struktūras, surastos eksporto rinkos. Todėl negalima, kad tai taptų susidorojimas su sėkminga verslo šaka, kuriai padarytas didžiulis įdirbis. Tačiau įvykus tokiai situacijai kitos šalys šį maisto produktų poreikį tikrai patenkins. Ir žinant, kad ir ne   ES šalių, esančių kaimynystėje CO2 išmetimus  žemės ūkyje, tikrai “žaliau” nebus. Įvedant aiškumą turi būti lyginami vienodi skaičiavimai t.y. CO2 per ha, CO2  1 pridėt.vertės eurui ir CO2 1tonos produkcijai.  Karolis palietė ir sėklų sertifikavimo klausimą, kad sėklos sveikata tai pigiausias būdas sumažinti atitinkamą pesticidų kiekį. Todėl jos rėmimas privalo išlikti. Pilnas LG elektrifikavimas net 6 k. sumažintų CO2 išmetimą.

Danas Tvarijonavičius  akcentavo, kad Europoj agropramonės  sektorius traktuojamas kaip vienovė, tik Lietuvoje  maisto pramonė, nėra valstybės politikoj akcentuojama kaip svarbi  sektoriaus šaka. Kalbant apie žaliąją politiką tai daugiau galimybė nei grėsmė, tačiau turi būti teisingai sudėlioti prioritetai, kas per šį  susitikimą, iš prieš tai kalbėjusių ir nebuvo išgirsta. Dėl RRF plano, tai nėra įplaukų šaltinis, tai valstybės paskolos, kurios sudarys minus 7 proc. nuo BVP ir 20 -25 proc. biudžete ir kurias valstybei reiks grąžinti. Todėl šie pinigai turi būti panaudoti ten, kur atneš maksimalią naudą. Buvo akcentuota, kad Augalininkystė, kalbant apie grūdų sektorių, yra ekonomiškai teigiama verslo šaka.   Praėjusiais metais Lietuvoje užauginus  6 mln. t. grūdų,  Lietuva uždirbo apie 500 mln.eurų.   Todėl svarbiausia  išgryninti Valstybės interesus, radikaliai esminiai pačioms inovatyviausioms kryptims.

LR prezidentūros pranešimas

2021-01-08

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos komanda penktadienį nuotoliniu būdu surengė šeštąją šalies vadovo inicijuotos „Žalios Lietuvos“ diskusiją, skirtą žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriui.

Žemės ūkio sektoriui neabejotinai tenka vienas svarbiausių vaidmenų įgyvendinant Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslus ir Bendrijos bei Lietuvos iškeltą siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimas kartu yra ir galimybė, kuria turime pasinaudoti siekdami transformuoti žemės ūkio sektorių, kad jis būtų aplinkai palankus, ekologiškas ir kuriantis didesnę pridėtinę vertę.

Diskusijoje kartu su aplinkos ministru K. Navicku, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku V. Pranckiečiu bei kitais Seimo nariais buvo aptarti pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria žemės ūkio sektoriaus dalyviai. Pabrėžta būtinybė teikti prioritetą sektoriaus konkurencingumo didinimui, didesnės pridėtinės vertės kūrimui, skaitmenizacijai bei kaimo plėtrai. Dalyviai pabrėžė žalinimo bei klimato kaitos mažinimo svarbą, tačiau akcentavo, kad būtinos konkrečios priemonės ir sprendimai, užtikrinantys sklandžią sektoriaus transformaciją.

Vertinant kaimo plėtros ir gyvybingumo problematiką, buvo atkreiptas dėmesys į švietimo svarbą.

Renginio metu sektoriaus įmonės pristatė jau šiuo metu taikomas aplinkai palankias praktikas, ambicingus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų mažinimo planus. Pasak šalies vadovo komandos, džiugu išgirsti, kad žemės ūkio sektoriaus atstovai diskusijoje pristatė ambicingų inovatyvių idėjų dėl konkrečių technologinių sprendimų, leisiančių prisidėti prie esmingo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų mažinimo.

„Žalios Lietuvos“ diskusijoje su žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriaus atstovais sutarta, kad reikiia ir toliau siekti kuo platesnio dialogo tarp suinteresuotų asmenų, taip pat būtinas ir organizacijų įsitraukimas ieškant sprendimų dėl žaliosios žemės ūkio sektoriaus transformacijos. Reikia ieškoti sprendimų, užtikrinančių sinergiją tarp ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių aspektų.

Diskusija rengiama įgyvendinant Prezidento 2019 m. rudenį paskelbtą „Žalios Lietuvos“ iniciatyvą. Ja siekiama megzti dialogą ir paskatinti įvairias visuomenės grupes prisiimti savanoriškus įsipareigojimus dėl švaresnės ir žalesnės Lietuvos ateities. Darni ir saugi aplinka, žalia ir tausojanti valstybė yra viena iš šalies vadovo Gerovės valstybės vizijos krypčių.

https://www.lrp.lt/lt/ziniasklaidos-centras/naujienos/zalios-lietuvos-diskusijos-centre-aplinka-tausojantis-zemes-ukis/35325