Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA) kartu su kitomis verslo ir žemdirbių organizacijomis ragina atsakingai įvertinti siūlomus degalų akcizų pakeitimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemės ūkio ir atsinaujinančių degalų sektoriui. Įvedus dar didesnius tarifus nuo 2026 metų, gali mažėti kuro pardavimai Lietuvoje, o kartu — ir šalies sukuriama pridėtinė vertė.

 Lietuvos žemės ūkio produktų perdirbėjai, susipažinę su Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtu teisės aktų projektų paketu (Akcizų įstatymu) liko nemaloniai nustebinti. Nors viešai nebuvo kalbama apie akcizų didinimą, tačiau kartu su 2026–2028 m. valstybės biudžeto projektu pateiktuose Akcizų įstatymo pakeitimuose siūloma 2026 metais dar padidinti jau ir taip konkurencijos neatlaikantį bazinį tarifą dyzelinui nuo šiuo metu taikomo 466 Eur/1000 l iki 500 Eur/1000 l. Tokiu būdu siūlomas 34 Eur /t.  – 6,5 proc. didinimas lyginant su šiais metais.

Viešai prieinami duomenys rodo, kad per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje parduoto dyzelino kiekis sumažėjo daugiau kaip 15 proc. Mažėjantis vietinis suvartojimas turi tiesioginę įtaką atsinaujinančių degalų paklausai – mažėja rapsų ir grūdų perdirbimo apimtys, traukiasi gamyba, o kartu – ir valstybės biudžeto pajamos. Prognozuojama, kad nustačius 500 Eur/t tarifą, grūdų ir rapsų perdirbimas galėtų dar sumažėti apie 50 tūkst. tonų per metus.

„Kuo didesnis kainų skirtumas su kaimynais, tuo daugiau kuro pilamasi už Lietuvos ribų. Tai tiesiog reiškia, kad šalies ekonomika nukenčia: degalai pilami kitose valstybėse, tad visas ekonominis efektas – nuo mokesčių iki perdirbimo – atitenka joms. Mūsų tikslas – ne stabdyti pokyčius, o rasti sprendimus, kurie išlaikytų Lietuvos konkurencingumą. Degalų politika turi būti tokia, kad verslas degalus įsigytų ten, kur kuria pridėtinę vertę – čia, Lietuvoje“, – sako LGPPA direktorė Dalia Ruščiauskienė.

Reikšmingi pokyčiai laukia ir suskystintų naftos dujų (SND). Jos, kur nėra gamtinių dujų tinklų, yra pagrindinis kuras grūdų džiovykloms bei kitoms pramonės šakoms. Šiuo metu prie akcizo  taikomas anglies dedamosios  tarifas – 66,8 Eur/t, tačiau 2026 metais jis didėja beveik dvigubai – iki 122,4 Eur/t, o per kitus du metus pasieks 183,6 Eur/t.

Kai žemdirbiai ir įmonės neturi realių alternatyvų suskystintoms naftos dujoms, didėjantys tarifai tampa skaudžiu finansiniu krūviu jų naudotojams.

Pasak D. Ruščiauskienės, Lietuvos akcizų politika turi būti vertinama platesniu regiono kontekstu, atsižvelgiant  į kaimyninių valstybių taikomus  žemesnius tarifus ir palankesnę mokestinę bazę, kad vežėjai būtų suinteresuoti pirkti kurą ir išlaikyti verslą Lietuvoje, taip pat nebedidinti  CO₂ dedamosios vietovėse, kur nėra gamtinių dujų infrastruktūros ir verslas negali pasirinkti kitų alternatyvų.

„Pokyčiai turi būti įgyvendinami galvojant ir apie energetikos, ir apie ekonomikos tvarumą, vertinant ne tik dabartį, bet ir planuojant šalies ekonomiką ateityje“, – reziumuoja pašnekovė.