Pakeitus Akcizų įstatymą, nuo 2024 metų sausio 1 d. suskystintoms naftos dujoms (SND) bus pradėtas taikyti 304,1 eurų / tonai akcizo mokestis. Pastaruosius trisdešimt metų verslas ir gyventojai, vartojantys SND, nuo šio mokesčio buvo atleisti. Kokią įtaką šie įstatymo pokyčiai turės įmonėms – apie tai kalbamės su Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) direktore Dalia Ruščiauskiene.
„Dažniausiai, iki praėjusių metų, suskystintos naftos dujos buvo brangesnės nei gamtinės dujos (GD), jas rinkosi įmonės ir žemdirbiai nutolusiose vietovėse, kur nėra gamtinių dujų tinklo ir neįmanoma jų tiekti. Nuo praėjusių metų, kai gamtinės dujos labai pabrango ir buvo galvojama net apie tiekimo ribojimus, suskystintos naftos dujos tapo ir vis dar yra pigesnė alternatyva pramonei, naudojančiai daug energetinių išteklių“, – apžvelgia situaciją D. Ruščiauskienė.
Akcizo pokyčiai didins produkcijos savikainą
Naudodamos SND įmonės galėjo ne tik sumažinti energetinius kaštus, bet ir užsitikrinti nenutrūkstamą bei ne nuo vieno tiekėjo priklausomą energijos išteklių tiekimą ir taip turėti tvaresnes energijos išteklių bei pramonės produkcijos kainas, bei atpiginti produkcijos savikainą, o tai ypač aktualu esant vis dar nestabiliai geopolitinei situacijai.
„Tačiau papildomai apmokestinus suskystintos naftos dujas akcizais ir kintamąją dalimi (anglies dioksido dedamąja), kai jos vartojamos pramonėje, SND bus brangesnės, mažiau patrauklios vartojimui, bus ribojamas alternatyvus energijos išteklių tiekimas, mažinamas pramonės įmonių išteklių tiekimo saugumas ir, aišku kils produkcijos savikaina. Akcizas turės įtakos grūdų džiovinimo paslaugos savikainai, ir ją pirmieji pajus ūkininkai, o kiek vėliau – visi vartotojai“, – atkreipia dėmesį LGPPA direktorė.
Šimtatūkstantinės investicijos – tiesiog išmesti pinigai
Pasak pašnekovės, praėjusiais metais energijos kainoms pakilus į verslą žlugdančias aukštumas, įmonės skubiai ieškojo alternatyvų atpiginti technologiniuose procesuose naudojamą energiją ir, kad išgyventų, atliko priverstines investicijas į suskystintų dujų įrangą, nes jos, atsižvelgiant į aplinkosaugines perspektyvas, buvo priimtiniausias variantas lyginant, pavyzdžiui, su anglimi ar gazoliais. Brangioms investicijos buvo imamos paskolos iš bankų, mokamos vis augančios palūkanos. Investicijoms atsipirkti reikės mažiausiai trijų metų.
Dabar investicijos į suskystintas dujas dar nepradėjo atsipirkinėti, akcizai didinami, ir tai reiškia, kad verslai bus tiesiog „išmetę“ dideles pinigų sumas.
„Asociacijos nariams, neturintiems galimybių naudoti gamtinių dujų, nes nėra prieigos prie vamzdynų, SND buvo geriausia alternatyva. Jei teks mokėti minėtą akcizo mokestį, vėl reikės ieškoti alternatyvų, galbūt pereiti prie taršesnio kuro, pavyzdžiui, gazolių, kurių akcizas šildymui – 60 eurų / tonai“, – kalbėjo LGPPA vadovė.
Kitų alternatyvų gamintojai, negalintys naudoti gamtinių dujų, neįžvelgia: džiovyklos nėra technologiškai pritaikytos naudoti elektrą, o ir jos kainos vienos brangiausių Europoje, savo anglies ar skalūnų alyvos neturime, be to šis kuras daug taršesnis.
Kaimyninėse šalyse šis mokestis gerokai mažesnis
Minėti akcizo mokesčiai gerokai sumenkins ir Lietuvos įmonių konkurencingumą, nes kaimyninėse šalyse jis kur kas mažesni: Lenkijoje – 13,14 eurų / tonai, Estijoje – 55,0 eurų / tonai, Latvijoje – nulinis. Renkantis kitą skysto ar kieto kuro alternatyvą – apskritai energijos sąnaudos didės iki 30 proc. (o tuo pačiu augs ir CO2 išmetimai) dėl alternatyvių kuro rūšių degykloms reikalingų šilumokaičių, o suskystintomis dujomis kūrenama tiesioginio degimo degikliais, kuriems šilumokaičiai nereikalingi.
Pasak pašnekovės, labai keista, jog toks akcizas (arba būtent tokio dydžio) įvedamas tik suskystintoms naftos dujoms, nes taip jos tampa nekonkurencingomis lyginant su kitomis energijos rūšimis. O kaip žinia, suskystintos naftos dujos gaunamos kaip šalutinis naftos perdirbimo produktas, o ne tiesioginis iškastinis kuras. Naudojami perdirbimo/šalutiniai produktai turėtų būti apmokestinami mažiau nei nafta ar gamtinės dujos.
„Įvertinus situaciją, manome, kad minėtas akcizo mokestis ir toliau turėtų būti netaikomas verslui arba naujos Akcizų įstatymo nuostatos turėtų būti atidedamos, kol susinormalizuos geopolitinė situacija bei energijos išteklių kainos grįš į žemų kainų zoną“, – komentuoja LGPPA asociacijos vadovė D. Ruščiauskienė.