• Home
  • Cloud
  • Will the Lithuanian grain industry support European competitiveness in the world?

Will the Lithuanian grain industry support European competitiveness in the world?

Eglė Tamulytė

Keičiant vartotojų mitybos įpročius, grūdų pramonė pasaulyje atvėrė galimybes taikyti naujus metodus ir sprendimus, o panaudojant Europos Sąjungos (ES) lėšas padidinti Europos žemyno konkurencingumą pasaulyje. Lyderystę žada modeliai, susiję su subalansuotu tvarumu, naujovėmis, naujomis technologijomis, ekologija, klimato kaita, sveika gyvensena ir tinkamu finansavimu.

Grūdų pramonės sąnaudos

2020 m. Lietuvoje buvo užfiksuotas rekordinis grūdų derlius – 8 milijonai tonų. Pagrindinės strateginės maisto žaliavos – grūdų – kiekis yra pakankamas ne tik vidaus rinkos eksportui, bet ir atsargoms, garantuojančioms maisto tiekimą ekstremalių situacijų atveju. Lietuvos grūdų pramonė perdirba maždaug 1,6 mln. Tonų grūdų trims produktams – pašarams, salyklui ir biokurui. Perdirbtų produktų, tokių kaip salyklas, krakmolas ar kviečių glitimas, eksportas sudaro 70–80 proc.

Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidento Karolio Šimo, grūdų ir jų produktų eksportas turi teigiamą poveikį šalies ekonomikai. Apie 70% grūdų eksportuojama. Lietuvos grūdų eksportas yra panašus į tokių išsivysčiusių šalių kaip Kanada, Australija, JAV eksportą. Lietuviški grūdai eksportuojami į beveik visas ES valstybes nares, kai kurias Afrikos šalis ir kitur, pvz., Į Izraelį, Kiniją ir Saudo Arabiją. Grūdų produktai – salyklas, greitas maistas, makaronai, krakmolas, gliukozės sirupas ir kt. – randa savo rinkas visame pasaulyje.

ES lėšos ištiesia pagalbos ranką

Prieš metus Europos Komisija (EK) pristatė naują Europos pramonės strategiją, kurios tikslas – padėti Europos pramonei pereiti prie neutralumo klimato atžvilgiu, skaitmeninės lyderystės ir išlaikyti konkurencingumą pasaulyje. EK pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad „Europos pramonė yra augimo ir klestėjimo Europoje variklis. Geriausia, kai remiasi tuo, kas daro jį stipriu: savo žmonėmis ir jų idėjomis, talentais, įvairove ir verslumo dvasia “. Europos pramonė sukuria 20% visos ES pridėtinės vertės ir dirba 35 milijonai žmonių.

Naujuoju 2021–2027 m. Finansavimo laikotarpiu EK parengtame išsamiame ES atkūrimo plane Lietuvai numatomos 2,4 mlrd. EUR dotacijos. Nacionalinės grūdų pramonės gyvybingumą taip pat būtų galima pagerinti skirtingomis paramomis, paskirstytomis per atkūrimo ir atsparumo fondą (RRF), bendrosios žemės ūkio politikos (KPP) kaimo plėtros programą ir kitas priemones.

Norint laiku paskirstyti ES lėšų finansus, reikia nustatyti ir išanalizuoti perspektyvias sritis. Keičiant vartotojų prioritetus reikia persvarstyti strategijas ir veiklą. Naujoviškų produktų, remiamų pagal ES strategijas, gamyba padės grūdų pramonei. Ateitis užtikrinama subalansuoto tvarumo, neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, tvarių žemės ūkio naujovių, maisto technologijų, bioekonomikos, tvaresnės vartotojų mitybos ir žmonių gyvenimo kokybės gerinimo link, siekiant geresnės sveikatos. Ekspertų teigimu, gauta parama galėtų palaikyti ir didinti eksportą, padėti modernizuoti ir plėtoti be atliekų gamybą bei taikyti žiedinės ekonomikos principus. Grūdų pramonės įmonės galėjo kreiptis dėl paramos iš įvairių ES fondų,

Naujos proveržio galimybės

Danas Tvarijonavičius, „Roquette Amilina“ valdybos pirmininkas – viena didžiausių gamintojų Šiaurės Europoje kviečių biologinio rafinavimo srityje, naudojant novatoriškas technologijas atsinaujinančiai biomasei perdirbti į vietinį ir modifikuotą krakmolą, gyvybiškai svarbų kviečių glitimą ir gliukozės sirupus, mano, kad yra lėšų ir diegiant novatoriškas technologijas, Lietuvai atsirastų galimybė padidinti prekybos apimtį ir sukurti didesnį proveržį maisto biotechnologijose. Šiuo metu maisto perdirbimo pramonė nėra įtraukta į nacionalinį pažangos planą; todėl, norėdami užtikrinti verslo skatinimo priemonių finansavimą, įmonės turi kreiptis dėl nacionalinių naujovių ir kitų programų. Jis mano, kad Lietuvos grūdų perdirbėjai ir prekybininkų lūkesčiai atitinka įvairias ES strategijas.

In the opinion of Karolis Šimas, to achieve greater breakthrough in the processing field, it needs to be increased at least by one third, and efforts must be focused on production of sustainable, innovative products in demand on global markets. Big companies operating in the grain sector can attract external innovations or making their own contributions. But he believes implementing large-scale investment projects needs more than just business input. The main prerequisite for achieving the goal is the state’s prudent approach to necessitate these projects.

Promises of the Ministry of Agriculture

Representatives of the grain industry regret that national support measures and facilities of the EU financing programs for the industry of state importance, which does not lag behind the global agricultural leaders, still remain on paper.

When asked about the reasons for the food processing industry being excluded from the National Progress Plan, the Head of the sustainable agricultural production policy group of the Ministry of Agriculture Vaidotas Ašmonas and Chief Advisor of EU Affairs Coordination Group Artiomas Volkovas answered: “The National Plan of the Economy Recovery and Resilience Facility is being drafted, which will become one of the financial sources for implementation of the Government’s action plan and national progress plan 2021-2030. During preparation of the National Plan of the Economy Recovery and Resilience Facility, seven main components are distinguished: green transformation, digitalization, health, social security, science and innovation, education, public sector reorganization. The Ministry of Agriculture together with the Ministries of Energy, Economy and Innovation, Environment, and Transport and Communications are included into the Green transformation component.

The Ministry of Economy and Innovation submits the reform ‘Industry transformation reform towards sustainable and climate neutral economy’ to the plan of the Economy Recovery and Resilience Facility. The food sector is covered by this reform, and its goal is circular economy promoting solutions and technology acquisition, design and installation, creation of jobs generating significant value added. This investment will apply to all industry sectors, without distinguishing strategic ones. It will be oriented towards symbiosis of Lithuanian industrial companies – big and small and/or medium businesses or between them, through implementation of circular economy solutions, promoting development through creation of jobs generating high or higher value added.”

According to the grain industry’s representatives, merely symbolic support reached them in 2013-2020.

When asked what the food and grain industry can expect from the Ministry of Agriculture during the new EU financing period in 2021-2027, Mr. Ašmonas and Mr. Volkovas answered: “Right now it is being discussed what funds should be assigned to individual agricultural branches during the transitional period of 2021-2022 and the new financing period of 2023-2027. Assigned funds must comply with the provisions of the Government’s program in the field of agricultural produce production and processing. More detailed comments can be made after the approval of the Government’s program and its action plan.”

Future fields

According to former EC member in charge of health and food safety Vytenis Povilas Andriukaitis, food chain improvement, soil sustainability and green transport are more widely discussed in Europe. Therefore, sustainable crop production, plant-based diet and new trends of healthy eating are gaining increasing relevance and perspective. Financing of the EU funds and programs, e.g., Green Course, Sustainable Food, is planned in these directions. Programs within the Green Course framework will be open for businesses willing to develop technological system of agriculture with reduced use of pesticides, fertilisers, stabilizers and other chemicals. Money of the From Farm to Fork Program can be expected by companies planning to provide society with quality food, to ensure sustainable, safe food chain obtained from environmentally friendly food system. Participants of the Healthy Soil Program must commit themselves to look after soil health, quality of water discharged from fields, plant protection and biodiversity.

Mokslas ilgą laiką trimituoja apie perteklinį mėsos, riebalų, cukraus ir druskos vartojimą, sukeliantį antsvorį, širdies ir kraujagyslių ligas bei priešlaikinę mirtį. Dėl šios priežasties, pasak p. Andriukaičio, Lietuvai svarbu sutelkti dėmesį į kasmet atsinaujinančius augalų išteklius ir tvarius vartotojų poreikius. Geresnė sveikata ir gerovė reikalauja pereiti prie tvaresnio valgymo. Vartojant daugiau augalinių baltymų, galima prisidėti įgyvendinant klimato kaitą, įskaitant „Žaliąjį kursą“. Moksliniai tyrimai įrodė augalinių baltymų ir skaidulų svarbą gyvūnų ir žmonių mityboje. Jie yra pagrindiniai maisto ingredientai sveikatos ir aplinkos apsaugos požiūriu. Didžiausias galimybes čia reikalauja grūdų pramonės žaidėjai.