• Home
  • Cloud
  • Konferencijoje „Dvidešimt Lietuvos kaimo ir žemės ūkio augimo metų“ – LGPPA narių pranešimai

Konferencijoje „Dvidešimt Lietuvos kaimo ir žemės ūkio augimo metų“ – LGPPA narių pranešimai

Sorry, this entry is only available in Lietuvių. For the sake of viewer convenience, the content is shown below in the alternative language. You may click the link to switch the active language.

Gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija surengė konferenciją „Dvidešimt Lietuvos kaimo ir žemės ūkio augimo metų“. Joje pranešimą „Lietuvos žemės ūkis tarptautinėse rinkose“ pristatė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas. Jis ir AB „Kauno grūdai“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius dalyvavo diskusijoje apie žemės ūkio transformaciją.

Pagrindinės konferencijos temos – „Žemės ūkio transformacija“ ir „Lietuvos kaimo revizija ir vizija“. Renginį  pradėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, savo įžanginiame žodyje primindamas, kaip per pastaruosius 20 metų pasikeitė Lietuvos žemės ūkis.

Žemės ūkio transformacija

Pokyčiai Lietuvos žemės ūkyje per tuos 20 metų įvyko didžiuliai: lyginant su 2004 metais 2,8 karto išaugo žemės, miškų ūkio sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė, 7,6 karto šoktelėjo eksportas, darbo našumas padidėjo 9,2 karto, kaimuose veikia virš 1300 kaimo bendruomenių.

Apie permainas žemės ūkyje įstojus į Europos Sąjungą kalbėjo ir Marius Dubnikovas, ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ir Vilniaus universiteto dėstytojas.

Tiesa, kelias iki tapimo Europos Sąjungos nare nebuvo lengvas ir apie tai savo pranešime „Lietuvos kelias į Europos Sąjungą, sunkios derybos dėl žemės ūkio dalies“ priminė Petras Auštrevičius, vyriausiasis derybininkas derybose dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, Europos Parlamento narys.

Lietuvai tapus ES nare, Lietuvos ūkininkų bei gamintojų produkcijai atsivėrė ir platesnės eksporto galimybės. Renginio dalyvius sudomino LGPPA prezidento K. Šimo pranešime „Lietuvos žemės ūkis tarptautinėse rinkose“ pateikti faktai ir skaičiai. O jie iškalbingi. Pavyzdžiui, pagal kviečių eksportą, tenkantį vienam  gyventojui (2022/2023 metų sezono duomenimis), Lietuva pirmauja pasaulyje, nes šis skaičius siekia 1,2 t., kai tuo tarpu Lenkijoje – 0,12 t., JAV – 0,06 t. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie vidinį kviečių perdirbimą bei vartojimą, tenkantį vienam gyventojui – Lietuva su 0,45 t. taip pat pirmauja, palyginti: Lenkijoje – 0,22 t., JAV – 0,09 t.

Pirmąją konferencijos dalį baigė žurnalisto Mariaus Jokūbaičio moderuojama diskusija apie žemės ūkio transformaciją. Joje  be jau minėtų ministro K. Navicko, M. Dubnikovo, K. Šimo, dalyvavo ir AB „Kauno grūdai“ generalinis direktorius A. Pranckevičius,  įmonių grupės „AUGA group“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius, ūkininkas Šarūnas Šiušė.

Lietuvos kaimo revizija ir vizija

Antroje konferencijos dalyje „Lietuvos kaimo revizija ir vizija“ apie taip, kaip socialinės inovacijos keičia Lietuvos kaimo gyvenimą kalbėjo  Rasa Melnikienė, Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus pavaduotoja, mokslininkė. Pranešimą, kurio tema „Veiklios bendruomenės – gyvas kaimas“ pristatė Virginija Šetkienė, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė. „Gen-E karta. Europos piliečiai Lietuvos regionuose“ – šia tema kalbėjo Rasa Valaitytė, VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ mokomųjų mokinių bendrovių programos „Accelerator_x“ vadovė.

Šią dalį baigė diskusija apie Lietuvos kaimą, kurioje  dalyvavo pranešimus pristačiusios R. Melnikienė, V. Šetkienė, R, Valaitytė, taip pat Edvardas Makelis, buvęs žemės ūkio ministras, Dalia Miniataitė, Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja, integracijos į ES klausimais pradėjusi dirbti nuo 1994 metų ir koordinavusi visą derybų procesą dėl Žemės ūkio derybinio skyriaus.

Konferencijos pabaigoje įteikti žemės ūkio ministro apdovanojimai tiems, kurie savo sprendimais ir darbais paskatino, sukūrė proveržį ir svariai prisidėjo prie žemės ūkio sektoriaus modernizavimo.