Lietuviškų grūdų importas į Taivaną yra daugiau geopolitinis, o ne produkcijos kokybės klausimas, todėl puikiai tai žinodami ir išgirdę apie politikų skambius komentarus, kad lietuviški grūdai  jau tuoj keliaus į Taivaną, daug vilčių nedėjome. Visų pirma, puikiai suprasdami, kad Taivanas importuoja 1,4 mln. tonų kviečių per metus, didžiąją dalį –apie 90-95 proc., įsiveždamas iš JAV, o likusią dalį pavieniais pirkimais iš Kanados bei Australijos. Taigi, taivaniečiams grūdų pirkimas iš JAV yra ne tik verslas, bet ir saugumo garantas, todėl Taivano rinkos paklausa tradiciškai teiks pirmenybę JAV kviečiams.

Apmaudžiausia, kad mums, verslui, Taivano rinka buvo pristatoma kaip alternatyva  Kinijos rinkai. Žemės ūkio ir užsienio reikalų ministerijos Taivaną mums pristatė kaip kompensaciją už praradimus Kinijoje. Taivano politikai taip pat deklaravo laukiantys ir pirksiantys mūsų lietuviškus grūdus. Kaip matome šiandien, tai buvo ir lieka „politiniais pirkimais“,  o pagalba verslui eilinį kartą tebuvo tik politinę situaciją ir nepasitenkinimą turėję sušventinti viešieji ryšiai.

Žemės ūkio ministerijai metų pradžioje iškomunikavus džiugią žinią, neva Taivanas pasiruošęs pirkti lietuviškus grūdus, nors ir vertinome tai skeptiškai, mes padarėme namų darbus. Gruodį buvo išsiųsti grūdų pavyzdžiai, grūdų įmonės ieškojo kontaktų su Taivano malūnininkų asociacija ir jos nariais, keitėmės informacija apie mūsų rinką. Po penkių mėnesių gavome iš jų atsakymą,  jog lietuviški grūdai labiau panašesni į europietiškus. Na, sunku būtų tikėtis, kad auginami Europoje grūdai staiga taps amerikietiški, jie niekada tokiais netaps, todėl toks atsakymas mums kelia šypsenas. Taip pat nustebino, kad mūsų niekas net nepaklausė dėl kainos. Kadangi mes viską suprantame, todėl nesame nei nusivylę, nei kažką praradę, nes nieko ir nesitikėjome.