Suprasdamos situacijos sudėtingumą, tačiau konstatuodamos, kad Lietuvoje energijos kainos yra aukščiausios ES ir kad Lietuvos verslas patiria kelis kartus didesnius gamybai reikalingos energijos kaštus nei kitų ES valstybių verslas; matydamos, kad šalies maisto pramonė tampa ne tik nekonkurencinga, bet ir negalinti užtikrinti maisto produktų kainų stabilumo, šiai vienai didžiausių pramonės šakai atstovaujančios asociacijos kreipiasi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Vyriausybę ir Seimą, prašydamos išgirsti maisto pramonės atstovų siūlymus ir kuo skubiau imtis veiksmų.

Maisto pramonė primena, kad ji yra viena  svarbiausių valstybės pramonės šakų ir neatsiejama nacionalinio saugumo dalis, viena didžiausių darbdavių ir mokesčių mokėtojų šalyje, gyventojus aprūpinanti būtiniausiais maisto produktais.  Maisto pramonės generuojama pridėtinė vertė (2020 m. duomenimis) siekia 1510,9 mln. eurų, sudaro 3,9 proc. BVP, joje veikia beveik tūkstantis įmonių, dirba apie 37 tūkst. darbuotojų.

Vertinant šio sektoriaus svarbą,  jam turi būti skiriamas ypatingas valstybės vadovų ir sprendimų priėmėjų dėmesys, tačiau net ir po ilgų iki šiol vykusių diskusijų su politikais, maisto pramonė toliau paliekama dirbti neapibrėžtomis sąlygomis.

Maisto pramonė skaičiuoja, jog nuo 2020 metų elektra įmonėms pabrango 5-10 ir daugiau kartų, o dujos kai kurioms įmonėms net 20 kartų. Jei energijai imli įmonė prieš tris metus už elektrą sumokėdavo 120 tūkst. eurų per mėnesį, šiuo metu jai reikia sumokėti 600 tūkst. eurų. Už dujas atitinkamai – 2020 m. 60 tūkst. eurų, šiemet 1,2 mln. eurų už mėnesį. O kai kurioms įmonėms dujų kaina  nuo 380 tūkstančių, kuriuos mokėjo 2020 m. gruodį, išaugs iki 4,2 milijonų šių metų gruodį. Ir tai tik keli pavyzdžiai, iliustruojantys situacijos sudėtingumą.

Verslui tampa neįmanoma prognozuoti, kas vyks ateityje, kaip kis energijos kainos, kaip bus vykdomi įsipareigojimai, užtikrinamas sandorių vykdymas. Lietuva daug metų rūpinosi užsienio investuotojais, gerino jiems sąlygas, o šiandien neužtikrina minimalaus egzistavimo savo tradicinėms ūkio šakoms.

Kol ministerijos stumdo mus viena prie kitos, paramos verslui paketus skelbia ir didelės, ir mažos ES šalys. ES komunikatas dėl paramos verslui nukentėjusiam nuo energetinio karo yra paskelbtas dar kovo mėnesį ir galioja nuo šių metų vasario 1d., tačiau nebuvo padaryta nieko, kad būtų išlaikytas verslo konkurencingumas ir išvengta socialinių problemų. Be to, esame sudėtingos geopolitinės situacijos įkaitai, o maisto pramonė, kaip Lietuvos žemės ūkio šaka, neegzistuoja ir jai nepakankamai skiriama dėmesio Lietuvos kaimo ir žemės ūkio 2023-2027 strateginiame plane.

Maisto pramonės atstovai pabrėžia, kad kaštai kyla kasdien, atskirais atvejais prekės pardavimo  kaina nedengia savikainos. Kai verslas nekontroliuoja savikainos, negali suvaldyti kainodaros, tampa sudėtinga vykdyti įsipareigojimus verslo partneriams.   Didėjant dešimtis procentų savikainai bei įsisukant infliacijos karuselei tik valstybė gali bent dalinai tai suvaldyti ir sudaryti sąlygas neatsispindėti kainai vartotojui pilna apimtimi. Augantys energijos kaštai nebus dengiami kokybės sąskaita, bet  verslas bus priverstas kelti maisto produktų kainas,  nors tai ne vienintelė priemonė priversianti įmones imtis drastiškų sprendimų. Praktiškai nei iš rezervų, nei padidintomis produktų kainomis tokių kaštų pakilimo kompensuoti verslas negali.  Nei viena maisto pramonės įmonė nenori stabdyti darbo ir prieš žiemą, bedarbiais palikti  šimtus darbuotojų.  Bet  jei ši situacija nesikeis, jei bus nesulaukta valstybės dėmesio, verslui neliks kitos išeities kaip imtis tokių sprendimų.

Maisto pramonei atstovaujančios asociacijos sprendimų priėmėjams primena, kad yra priemonių, kurios palengvintų šio sektoriaus padėtį:

• Maisto pramonė primygtinai prašo rasti galimybes kompensuoti bent tą dalį elektros ir dujų kaštų, kuri padėtų susilyginti Lietuvos verslui su ES vidurkiu ir tokiu būdu šalies verslas išliktų konkurencingas. Šiuo metu veikiančios paramos priemonės atsinaujinančiai energetikai mažai guodžia maisto sektorių dėl sudėliotų vertinimo  kriterijų, pagal kuriuos maisto pramonė arba tiesiog neremiama, arba parama skirstoma pagal atskirus regionus, arba įdėti kiti pramonei nepasiekiami  reikalavimai, pagal kuriuos pramonė negali sudalyvauti paramos priemonėse. Todėl iš valdžios pusės vis dar laukiame sprendimų, kurie lengvintų situaciją ir taptų savotiška pagalve – pirmiausia, sudaryti realias sąlygas įmonėms pasirūpinti atsinaujinančia energija ir nestabdyti jų biurokratinėmis procedūromis, kurios atitolina rezultatą kelerius metus. Kaip žinia, politikai ir sprendimų priėmėjai taip ir nepasiūlė jokio plano verslui kaip suamortizuoti kainų šuolius, išskyrus tai, kad atsinaujinančios energetikos vystomi projektai ateityje išspręs elektros trūkumą, bet tai nutiks po kelerių ar keliolikos metų. O pramonei reikia gyventi šiandien, šiandien reikia maitinti gyventojus.

• Asociacijos prašo panaikinti biurokratines kliūtis, kurios trukdo verslui investuoti savo paties lėšas į atsinaujinančią energiją, dėl nesavalaikio techninių sąlygų išdavimo, kitų techninių dalykų, o rinkoje trūkstant atsinaujinančios energetikos įrangos komponentų projektų įgyvendinimo laikas  išsitempia iki kelerių metų, nors verslas jau galėtų pradėti projektus dabar ir taptų energiją gaminančiu vartotoju.

• Maisto pramonę vienijančios asociacijos atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors daug kalbama apie 0,5 mlrd. eurų ir ES Ekonominio gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF), tačiau į šiuo metu paskelbtas ekonomikos ir inovacijų ministerijos paskolų priemones maisto sektorius dėl nustatytų reikalavimų tiesiog nepatenka. Kaip bus su planuojamomis naujomis paskolomis dar nėra aišku.

• Ypač nesąžiningu veiksmu maisto pramonė laiko AB „Ignitis“ nuo spalio 1 d. vienašališkai nutraukiamas sutartis su verslo įmonėmis, su kuriomis buvo sudarytos sutartys su ilgalaikiais įsipareigojimais. Po tokio AB „Ignitis“ žingsnio, įmonės jaučiasi neužtikrintai, negali prognozuoti gamybos savikainos ir sudaryti atitinkamų sutarčių su produkcijos pirkėjais. Todėl prašome užtikrinti, kad tokia situacija nepasikartotų ir valstybė gerbtų tvarų verslą ir svarų jo indėlį į šalies ekonomiką.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija

Lietuvos paukštininkystės asociacija

Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“